Nepaisant visuotinio entuziazmo dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių, naujausi tyrimai ir ekspertų įžvalgos rodo, kad vien šios technologijos nepakaks spręsti pasaulinės produktyvumo stagnacijos problemos. Nors DI jau transformuoja tam tikrus darbo procesus, produktyvumo augimas vis dar išlieka nuosaikus ir netolygus. Ši tendencija verčia ieškoti gilesnių atsakymų ir platesnių sisteminių sprendimų.
DI žada daug, bet rezultatai – dar riboti
Pastaraisiais metais didieji kalbiniai modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Claude“, pažadėjo iš esmės pakeisti darbo našumą. Vis dėlto, kaip rodo įvairių šalių ekonominiai rodikliai, produktyvumo augimas liko vangus. Nors kai kuriose srityse, ypač kūrybinių užduočių ar klientų aptarnavimo automatizavimo srityje, pastebimi aiškūs pagerėjimai, plačiu mastu efektyvumo proveržis kol kas neįvyko.
Ekonomistai pabrėžia, kad technologinės inovacijos dažnai turi užtrukti, kol jos perskverbia visą ekonomiką – reikia laiko, kol verslai, darbuotojai ir viešasis sektorius įsisavina, adaptuoja ir išnaudoja naujų įrankių potencialą.
Produktyvumo problema yra struktūrinė
Ekspertai sutaria, kad produktyvumo augimą lemia ne vien technologijos. Nemažiau svarbūs veiksniai yra organizaciniai pokyčiai, vadybos gebėjimai, darbuotojų mokymas bei darbo kultūra. Net pažangiausios DI sistemos gali likti neišnaudotos, jei organizacijos nepakeis savo darbo procesų, neskatins bendradarbiavimo tarp žmonių ir technologijų bei neinvestuos į darbuotojų kompetencijas.
Be to, produktyvumo problemos kai kuriose ekonomikose yra susijusios su struktūriniais iššūkiais: senstančia darbo jėga, žemu investicijų lygiu ar nepakankama konkurencija. DI čia gali padėti tik kaip viena iš daugelio priemonių.
Vien technologinė pažanga negarantuoja rezultatų – tam būtinas sisteminis požiūris. DI gali automatizuoti užduotis, analizuoti duomenis ar kurti naujas galimybes, bet tik efektyviai integruotas į platesnį veiklos kontekstą jis duoda apčiuopiamą naudą. Sėkmingiausios organizacijos derina skaitmenines inovacijas su veiklos pertvarka, darbuotojų įgalinimu ir nuolatiniu mokymusi.
Taip pat svarbu paminėti, kad vien technologijos negali pakeisti žmonių sprendimų kokybės ar kūrybiškumo. Tyrimai rodo, kad produktyvumo proveržiai dažniausiai įvyksta tada, kai technologijos sustiprina žmogaus gebėjimus, o ne tiesiog pakeičia juos. Todėl gebėjimas išnaudoti DI priklauso ne tik nuo techninių resursų, bet ir nuo žmogiškojo kapitalo.
Šiandien, kai kalbos apie DI pažangą pasiekia visus sektorius, būtina prisiminti: tik tinkamai valdoma transformacija, grindžiama ilgalaike strategija ir žmogaus bei technologijos partneryste, gali realiai paskatinti produktyvumo augimą.
Naujų kompetencijų reikšmė
Norint išnaudoti DI potencialą, būtina sisteminga darbuotojų kvalifikacijos stiprinimo politika. Tai apima ne tik techninių gebėjimų ugdymą, bet ir kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo kompetencijas. Organizacijos, kurios geba sujungti technologijas ir žmogiškąjį kapitalą, greičiausiai ir pasieks produktyvumo proveržį.
Kai kurios šalys jau žengia šiuo keliu. Pavyzdžiui, Singapūras ir Nyderlandai diegia nacionalines programas, skirtas skaitmeninių įgūdžių plėtrai ir verslo transformacijai, kuriose DI vaidina svarbų, bet ne vienintelį vaidmenį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
