Skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, vis sparčiau keičia švietimo aplinką ir mokymosi būdus. Vis dėlto, jų poveikis priklauso ne tik nuo techninių galimybių, bet ir nuo to, kaip jas naudojame, kokią mokymo filosofiją taikome bei kaip atpažįstame galimas rizikas ir problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias temas apie skaitmeninių įrankių potencialą švietime, kartu atkreipdami dėmesį į jų saugumą ir atsakingą naudojimą.
Skaitmeninės technologijos kaip mokymosi pagalbininkės
Sal Khan, Khan akademijos įkūrėjas ir švietimo inovatorius, pabrėžia, kad technologijos savaime yra neutralios – jos gali būti tiek naudingos, tiek žalingos, priklausomai nuo to, kaip mes jas naudojame. Individualizuotas mokymasis, kurį leidžia technologijos, atveria galimybes įvairių gebėjimų mokiniams mokytis savo tempu ir stiliumi. Taip mažėja atotrūkis tarp skirtingų socialinių ir ekonominių grupių prieigos prie kokybiškų mokymo išteklių.
Svarbu, kad technologijų naudojimas būtų subalansuotas. Khan ragina kontroliuoti ekrano laiką ir skatinti atsakingą požiūrį, nes net suaugusieji dažnai patys patiria priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių. Tinkamai prižiūrint, skaitmeniniai įrankiai gali ne tik pagerinti mokymosi rezultatus, bet ir padėti ugdyti įgūdžius, kurie reikalingi XXI amžiaus darbo rinkoje.
Be mokyklinio konteksto, skaitmeninės technologijos suteikia galimybes mokytis ir laisvalaikiu: nuo kalbų mokymosi programėlių iki meditacijos ir streso valdymo priemonių. Tačiau kartu su patogumais auga ir rizikos – dėmesio blaškymas, privatumo pažeidimai, patyčios internete, todėl būtinas sąmoningumas ir tėvų bei mokytojų vaidmuo.
Technologijų pavojai ir rizikos
Nors skaitmeninės technologijos atveria daug galimybių, jos turi ir tamsiąją pusę. Finansiniai sukčiavimai, melagingos naujienos, asmeninio dėmesio dispersija ir kritinio mąstymo silpnėjimas – tai tik kelios iš daugelio grėsmių. Socialinių tinklų platformos dažnai naudoja psichologines manipuliacijas, kurios skatina priklausomybę ir iškreipia realybę. Buvo įrodyta, kad kai kurie garsiausi socialinių tinklų balsai skleidžia polarizuojančią, ne visada teisingą informaciją.
Tristan Harris, buvęs „Google“ vadovas ir žmogaus technologijų etikos gynėjas, atkreipia dėmesį į didėjantį dezinformacijos mastą ir skatina aktyvesnį socialinių tinklų reguliavimą. Diskusijos apie vaikų ir jaunimo apsaugą internete, asmeninių įrenginių naudojimo ribojimą mokyklose tampa vis aktualesnės. Viename Didžiosios Britanijos tyrime net pusė jaunimo išreiškė norą gyventi pasaulyje be interneto, o daugiau nei ketvirtadalis pritarė mintims, kad socialiniai tinklai neturėtų egzistuoti.
Skaitmeninės technologijos – tiltas, o ne kliūtis
Nepaisant pavojų, skaitmeninės technologijos turi milžinišką potencialą suartinti žmones ir skatinti įtraukų, prieinamą švietimą. Organizacijos kaip UPchieve jungia mokinius su kvalifikuotais mokytojais visame pasaulyje, taip mažindamos švietimo nelygybę. Khan akademija organizuoja dialogus tarp skirtingų pažiūrų mokinių, skatinandami kritinį mąstymą, toleranciją ir bendradarbiavimą.
Svarbu suvokti, kad technologijos nėra tikslas savaime, o priemonė žmogaus potencialui atskleisti. Jos geriausiai veikia kaip papildas žmogaus pastangoms, padedantis įgyti ir gilinti pagrindinius įgūdžius. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, socialiniai įgūdžiai lieka kertiniai švietimo akmenys net ir sparčiai besikeičiančiame technologiniame pasaulyje.
