Kai pasaulyje vis dažniau girdime apie geopolitinę įtampą ir karinius konfliktus, vis daugiau žmonių pradeda svarstyti: kas būtų, jei karo grėsmė pasiektų ir mus? Vienas iš praktinių klausimų – kokia transporto priemonė būtų patikimesnė ekstremaliose situacijose: elektrinis automobilis ar įprastas, varomas benzinu ar dyzelinu?
Pasirinkimas gali nulemti ne tik patogumą, bet ir išgyvenimo galimybes. Kai infrastruktūra sutrinka, komunikacija nutrūksta, o keliai tampa pavojingi ar nebepravažiuojami – transportas turi būti ne tik patikimas, bet ir lengvai aprūpinamas degalais ar energija. Todėl verta įvertinti kiekvieno tipo automobilio privalumus ir trūkumus krizės metu.
Prieinamumas: kuro kolonėlės ar elektros lizdai?
Karinių veiksmų metu pirmiausia kenčia infrastruktūra. Sutrikus tiekimui, užsidaro degalinės, sutrinka elektros tiekimas, o logistikos grandinės stringa. Nors elektrinis automobilis gali būti įkraunamas namuose, jei dingtų elektra – tokia galimybė iškart išnyktų. Tuo tarpu automobiliai su vidaus degimo varikliais gali veikti tol, kol turėsite kuro – jį galima laikyti rezervuaruose, transportuoti ar net pasidalyti su kitais.
Tiesa, šiuo metu kai kurios NATO šalys ir civilinės saugos tarnybos skatina gyventojus turėti bent minimalų degalų rezervą. Be to, galimi alternatyvūs sprendimai – pvz., naudojimasis generatoriais ar biodyzelinu. Elektriniam automobiliui alternatyvų nėra – be elektros jis tampa bejėgiu. Net ir turint saulės ar vėjo elektrines, įkrovimo trukmė gali būti per ilga realios grėsmės atveju.
Tylus, bet riboto nuotolio
Elektriniai automobiliai turi vieną didelį privalumą – tylų veikimą. Tai galėtų būti svarbu, jei reikėtų judėti nepastebimai ar vengti susidūrimų. Tylus motoras ir vibracijų nebuvimas leidžia judėti mažiau patraukiant dėmesio iš aplinkinių. Tačiau ribotas nuvažiuojamas atstumas be įkrovimo ir ilgas baterijos įkrovimo laikas (ypač be greito įkroviklio) gali tapti rimta kliūtimi evakuotis.
Be to, didžioji dalis elektrinių automobilių efektyviausi važiuojant geru asfaltu – o tai ne visada įmanoma ekstremaliomis sąlygomis. Net ir elektriniai visureigių modeliai (pvz., „Tesla Cybertruck“) priklausomi nuo elektros tiekimo ir mažiau pritaikyti nelygioms vietovėms nei dyzeliniai visureigiai, galintys veikti purve, sniege ar be problemų važiuoti bekele. Be to, šaltesniu oru elektrinės baterijos greičiau išsikrauna, o įkrovimo laikas gali išaugti dvigubai.

Mechanika, kurią galima taisyti
Kariniu laikotarpiu svarbi ne tik autonomija, bet ir galimybė transporto priemonę taisyti be specializuotos įrangos. Vidaus degimo varikliai – ypač seni, paprastesni modeliai – gali būti remontuojami net ir „lauko sąlygomis“. Elektrinių automobilių valdymo sistema ir baterijų technologijos – sudėtingos, reikalaujančios specialių žinių ir įrankių.
Elektroninių sistemų gedimai dažnai būna „juodos dėžės“ pobūdžio – be diagnostikos įrangos ar gamintojo prieigos sunku nustatyti problemą. O tuo tarpu mechaniniai varikliai dažnai turi standartines dalis, lengviau pakeičiamas rankiniu būdu. Štai kodėl kai kurios kariuomenės vis dar naudoja techniką, kurios pagrindą sudaro paprastos, patikrintos konstrukcijos. Be to, ilgainiui elektrinių automobilių baterijos degraduoja, o jų keitimas krizės metu gali būti neįmanomas.
Patikimumas ekstremaliomis sąlygomis
Šaltis, drėgmė, nelygūs keliai – visos šios sąlygos gali išryškinti tiek elektros, tiek degalinių automobilių trūkumus. Elektrinių automobilių baterijos šalčiuose netenka efektyvumo, o kai kurios gali net nesikrauti. Klasikiniai visureigiai su dyzeliniais varikliais dažnai sukurti atlaikyti ekstremalias sąlygas ir naudojami net karinėje technikoje.
Svarbu ir tai, kad ekstremaliose sąlygose svarbus ne tik automobilio pravažumas, bet ir atsparumas mechaniniam poveikiui – šuoliams, smūgiams, purvui. Elektronika, baterijų korpusai ar išmaniosios valdymo sistemos nėra tokios atsparios, kaip mechaninės pavarų dėžės ar rėminės konstrukcijos. Tad karo ar masinės evakuacijos atveju dažnas rinktųsi mažiau jautrią, bet patikimą techniką, kurią galima greitai prikelti veikti net ir su minimaliomis priemonėmis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.