Įtampos Artimuosiuose Rytuose pasiekė naują lygį po to, kai Iranas ir Izraelis apsikeitė karinio pobūdžio smūgiais. Šiuo metu visų žvilgsniai krypsta į Jungtines Valstijas – ar jos įsitrauks į tiesioginį karą? Irano užsienio reikalų viceministras Saeedas Khatibzadehas perspėja: jei JAV įsijungs į konfliktą Izraelio pusėje, pasekmės bus pražūtingos visam regionui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas nepriėmė galutinio sprendimo, tačiau Baltieji rūmai teigia, kad tai gali įvykti per artimiausias dvi savaites. Situacija kaista ne tik karinėje, bet ir diplomatinėje erdvėje.
Sužeistieji, smūgiai, kaltinimai
Po Irano raketų smūgio buvo apgadintas Sorokos medicinos centras pietų Izraelyje. Nors Iranas tvirtina taikęsis į karinę infrastruktūrą šalia ligoninės, sužeista 71 žmogus. Tuo pat metu Izraelis smogė Irano branduoliniams objektams, įskaitant Arako sunkiojo vandens reaktorių ir Natanzo urano sodrinimo kompleksą. Kol kas nežinoma, kiek žmonių žuvo ar buvo sužeista Irane.
Iranas savo veiksmus pateisina savigyna pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį ir tvirtina, kad smūgiai buvo atsakas į birželio 13 d. Izraelio ataką, per kurią žuvo keli aukšto rango generolai ir branduoliniai mokslininkai.
Taip pat skaitykite
Diplomatinis kelias – vis dar įmanomas?
Pasak Khatibzadeho, Iranas buvo pasirengęs šeštajam derybų dėl branduolinės programos etapui Omane ir buvęs arti susitarimo. Tačiau, anot jo, Izraelio smūgiai šias pastangas sužlugdė. Jis pabrėžė, kad „diplomatija yra pirmas pasirinkimas“, bet kol bombardavimas tęsiasi – apie derybas kalbėti esą nėra prasmės.
Nepaisant aštrėjančios retorikos, diplomatiniai kanalai dar neišseko. Kaip praneša „Reuters“, JAV ir Irano diplomatai – specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi – ne kartą bendravo telefonu, ieškodami krizės sureguliavimo galimybių. Tiesa, Iranas reikalauja – jokio grįžimo prie derybų tol, kol Izraelis nestabdys savo atakų.
Branduolinė įtampa: faktai ir įtarimai
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Iranas sukaupė pakankamai urano, sodrinto iki 60 % grynumo – vos žingsnis iki ginkluotės lygio. Teheranas tokius kaltinimus griežtai neigia. „Jei būtume norėję turėti branduolinį ginklą – jį jau turėtume“, – sakė Khatibzadehas. Iranas pabrėžia, kad jo branduolinė programa yra taiki, o spekuliacijos dėl bombos gamybos – nepagrįstos.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi įspėjo: branduoliniai objektai niekada neturėtų tapti karinių veiksmų taikiniais – tai kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir aplinkai.
Europos pozicija ir G7 lūkesčiai
Po G7 viršūnių susitikimo Kanadoje diplomatinės viltys atgijo – anot Irano, europiečiai nori atnaujinti dialogą aukščiausiu lygmeniu. Planuojamas ministrų susitikimas Ženevoje, kur tikimasi aptarti esminius krizės klausimus. Iranas išreiškė viltį, kad šis žingsnis gali tapti pradžia grįžimui prie derybų stalo.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai?
Nors konfliktas vyksta toli, jo padariniai gali būti globalūs – nuo ekonominių sukrėtimų ir energijos kainų šuolio iki saugumo iššūkių visame pasaulyje. Istorija rodo, kad Artimųjų Rytų destabilizacija turi tiesioginę įtaką tiek pasaulio rinkoms, tiek migracijos srautams. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei ir NATO dalyvei, tokie geopolitiniai pokyčiai taip pat svarbūs – tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
