Dr. Thomas Seyfried, biologijos, genetikos ir biochemijos profesorius, teigia, kad vėžys pirmiausia yra metabolinė, o ne genetinė liga, kurią lemia gyvenimo būdas ir mityba. Jo 30 metų trukę tyrimai paneigia nusistovėjusią nuomonę apie vėžio genetinį pagrindą.
Vėžio paplitimas ir mirtingumas yra keliantis nerimą
AV kasmet diagnozuojama apie 2 milijonai naujų vėžio atvejų, o apie 1700 žmonių miršta kasdien. Plaučių, kasos, krūties ir storosios žarnos vėžiai yra ypač dažni, ypač išsivysčiusiose šalyse.
Ši statistika rodo ryšį tarp gyvenimo būdo ir vėžio atsiradimo, nes tradiciškai gyvenančių bendruomenių (pvz., kai kurių Afrikos ar Arkties genčių) atstovai retai serga vėžiu. Tačiau, perėjus prie vakarietiško gyvenimo būdo, jų vėžio atvejų skaičius smarkiai išauga.
Panašiai, vilkai, skirtingai nuo naminių šunų, retai serga vėžiu, kas rodo, kad šunų mityba ir gyvenimo būdas vaidina svarbų vaidmenį.
Vėžinės ląstelės gauna energiją per fermentaciją
Seyfried pabrėžia, kad vėžinės ląstelės, skirtingai nuo sveikų ląstelių, daugiausia energijos gauna per fermentaciją, o ne oksidacinį fosforilinimą (Warburgo efektas). Šis metabolinis sutrikimas, susijęs su mitochondrijų disfunkcija, lemia priklausomybę nuo gliukozės ir glutamino.
Apribojant šių medžiagų patekimą į ląsteles, galima kontroliuoti vėžio augimą. Be to, vėžinės ląstelės gamina daugiau aktyviųjų deguonies junginių (laisvųjų radikalų), kurie sukelia oksidacinį stresą.
Vėžio priežastis slypi ne branduolio genetikoje
Eksperimentai, kuriuose vėžinių ląstelių branduolys persodinamas į sveikas ląsteles ir atvirkščiai, rodo, kad vėžio priežastis slypi ne branduolio genetikoje, o mitochondrijų disfunkcijoje.
Tai leidžia teigti, kad sveikas gyvenimo būdas ir mityba yra veiksmingos vėžio prevencijos priemonės. Seyfried pabrėžia, kad žmonės patys pasirenka žalingą gyvenimo būdą, kuris leidžia navikams vystytis, o prevencija yra paprasta ir efektyvi.
Galima vėžio prevencija – metabolinė terapija
Šis metabolinis požiūris į vėžį siūlo naują perspektyvą ligos gydymui. Vietoj agresyvių metodų, tokių kaip chemoterapija ir radioterapija, kurie dažnai kenkia sveikoms ląstelėms, Seyfried rekomenduoja metabolinę terapiją.
Šis metodas apima mitybos pokyčius, siekiant apriboti gliukozės ir glutamino patekimą į vėžines ląsteles, taip sulėtinant jų augimą. Tai gali apimti ketogeninę dietą, kurioje ribojamas angliavandenių kiekis, ir papildų, kurie padeda palaikyti sveikų mitochondrijų veiklą.
Svarbu pabrėžti, kad metabolinė terapija nėra stebuklinga priemonė, ir ji nėra tinkama visiems vėžio atvejams. Tačiau ji gali būti veiksminga priemonė, ypač ankstyvosiose ligos stadijose, arba kaip papildoma terapija kartu su kitais metodais. Daugiau tyrimų yra būtini, kad būtų pilnai suprantamas metabolinio požiūrio į vėžį poveikis ir jo taikymo galimybės.
Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso mažinimas ir miego higienos laikymasis, vaidina svarbų vaidmenį vėžio prevencijoje. Šie pokyčiai padeda palaikyti sveikų ląstelių funkciją ir sumažinti oksidacinį stresą, taip mažindami vėžio riziką.
Seyfriedo darbas skatina mus susimąstyti apie mūsų gyvenimo būdo ir mitybos įtaką sveikatai ir pabrėžia asmeninės atsakomybės svarbą vėžio prevencijoje. Pasirinkimai, kuriuos darome kasdien, turi didelę įtaką mūsų ilgalaikei sveikatai ir gerovei.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
