Ar kada nors susidūrėte su situacija, kai atrodo, jog esate klausomi, bet visiškai negirdimi? Kalbate, aiškinate, netgi kartojate, o atsakymas – tik mandagus „aha“ ar standartinis „aš jus suprantu“, nors pašnekovas visiškai nieko nesuprato. Kodėl negirdime kitų ar savęs?Pasak eksperto, yra įvairių situacijų, kai nemokame išgirsti. Tai labai kenkia bendravimui, santykiams su artimaisiais ir, visų pirma, mums patiems. Tad labai svarbu išmokti išgirsti save ir kitus.
„Pavyzdžiui, kažkas neramina, viduje tvyro nesuprantama įtampa, bet nėra nei jėgų, nei noro sustoti ir išsiaiškinti, kas tiksliai negerai. Tiesiog gyvename toliau, kol tas gniužulas tampa per didelis. Ir štai klausimas: kodėl mes taip dažnai negirdime kitų ar savęs?“ – teigia treneris.
„Esame įpratę gyventi „ant autopiloto“. Rytinė kava – ir pirmyn, į darbus. Nuotaika? Lyg ir normali. Ar kažkas erzina? Na, pasitaiko. Džiaugsmas? Na, taip, malonu. Bet jei sustosite ir paklausite savęs: „Kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi?“, atsakymas gali nustebinti“, – sako ekspertas.
Jis priduria, kad dažnai ignoruojame vidinius signalus, kuriuos siunčia mūsų smegenys ar kūnas. „Pavyzdžiui, kūnas jau šaukia: „Ei, man reikia pailsėti!“, bet smegenys sako: „Palauk, dar tiek daug darbų“. Širdis šnabžda: „Tau čia negerai“, bet mes užsispyrę liekame toksiškuose santykiuose ar darbe, kuris išsiurbia visas jėgas“, – aiškina Vitalijus Kursikas.
Taip pat skaitykite
Išgirsti save – tai ne magija, o įprotis
Išgirsti save – tai ne apie magiją ar ezoteriką, o apie banalų įprotį atkreipti dėmesį į savo jausmus, jų nenuvertinti ir nuo jų nebėgti.
Išmokti išgirsti kitus – dar sudėtingiau
Išgirsti kitus yra dar sunkiau. Atvirai kalbant, klausytis kitų yra dar sunkiau. Nes kol žmogus kalba, galvoje jau formuojasi atsakymas, prieštaravimas ar savo istorija ta tema. Ar ne taip? Arba kai kažkas dalijasi problemomis, iškart kyla noras patarti, nors iš tikrųjų žmogui tiesiog reikia išsikalbėti.
„Kartais net nesuvokiame, kad neklausome, o tiesiog laukiame savo eilės kalbėti. Ir taip pat – girdime ne tai, kas buvo pasakyta, o tai, ką norime girdėti patys“, – priduria treneris.
Ką daryti?
Nieko sudėtingo. Pradėkite bent nuo mažo žingsnio:
- Kai jaučiatės neramūs ar pavargę, paklauskite savęs: „Kas mane dabar neramina?“
- Kai kalbatės su kuo nors, bent kartą per pokalbį sąmoningai susitelkite į tai, ką žmogus iš tikrųjų nori pasakyti, o ne į tai, ką norite atsakyti.
- Kartais tiesiog klausykitės. Jokių patarimų, jokių vertinimų, jokių „aš tavo vietoje…“.
„Atrodytų paprasta, bet praktika rodo, kad tai keičia viską. Ir jei suprantate, kad jums nelabai sekasi klausytis savęs ar kitų – galite šiek tiek pasitreniruoti. Pavyzdžiui, su treneriu. Nes kartais mums reikia žmogaus, kuris užduos tinkamą klausimą, kad pagaliau išgirstume patį svarbiausią atsakymą“, – apibendrina Vitalijus Kursikas.
Išmokti išgirsti save ir kitus – tai ne tik gebėti suprasti žodžius, bet ir suvokti jausmus, emocijas, poreikius. Tai reikalauja sąmoningumo, empatijos ir noro atsisakyti savo išankstinių nuostatų. Praktikuojant šiuos įgūdžius, galima pagerinti bendravimą, stiprinti santykius ir pasiekti gilesnį savęs pažinimą.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
