Augalinis aliejus yra nepakeičiamas virtuvės ingredientas, naudojamas tiek kepant kiaušinius pusryčiams, tiek ruošiant salotų padažus. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose kilo nemažai diskusijų apie tai, ar jis tikrai sveikas. Kaip ir daugelio mitybos klausimų atveju, atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Pasikalbėjome su mitybos specialistais, kad išsiaiškintume, ar augalinis aliejus gali būti sveikos mitybos dalis.
Kas yra augalinis aliejus?
Terminas „augalinis aliejus” paprastai apima iš augalų, tokių kaip sėklos, riešutai ir grūdai, išgautus aliejus. Populiariausi pavyzdžiai yra sojų, rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, sezamų, linų sėmenų, palmių ir žemės riešutų aliejai. Kiekvienas jų skiriasi spalva, kvapu, skoniu ir tinkamumu skirtingiems kepimo metodams.
Dažnai terminas „augalinis aliejus” nurodo kelių skirtingų aliejų mišinį, kuriame gali būti sojų, kukurūzų, saulėgrąžų, žemės riešutų ir rapsų aliejai. Šis mišinys dažnai būna bekvapis ir beskonis, tad tampa puikiu pasirinkimu gruzdinimui bei aukštos temperatūros kepimui.
Ar augalinis aliejus kenksmingas?
Pastaraisiais metais augaliniai aliejai, ypač iš sėklų išgauti aliejai, susilaukė kritikos. Tačiiau svarbu žiūrėti plačiau – maistas nėra vien juodas ar baltas. Vietoj to, kad vertintume produktus kaip „gerus” ar „blogus”, svarbiau įvertinti bendrą mitybos racioną.
Augalinis aliejus nėra savaime „blogas”, nes paprastai naudojamas nedideliais kiekiais. Jis dažnai pasitelkiamas ruošiant padažus, marinatus ar kepinius. Tačiiau jis taip pat yra pagrindinis gruzdintų ir perdirbtų maisto produktų komponentas, o jų perteklinis vartojimas gali lemti didesnį suvartojamų kalorijų, cukraus ir druskos kiekį bei maistingųjų medžiagų trūkumą.
Svarbiausia – saikas. Pasak mitybos specialistų, nėra priežasties bijoti augalinio aliejaus, jei bendra mityba yra subalansuota ir sveika.
Kaip kaitinimas veikia augalinį aliejų?
Vienas iš aktualiausių klausimų – kaip kaitinimas keicia aliejaus savybes. Tai priklauso nuo aliejaus rūšies, jo dūmo taško ir naudojimo dažnumo.
Dūmo taškas nurodo temperatūrą, prie kurios aliejus pradeda rūksti. Aliejai su aukštu dūmo tašku, pavyzdžiui, rapsų ar žemės riešutų aliejai, yra stabilesni aukštoje temperatūroje ir geriau tinka gruzdinimui. Priešingai, alyvuogių aliejus, turintis žemesnį dūmo tašką, labiau tinkamas salotoms ar žemesnės temperatūros kepimui.
Jei aliejus kaitinamas per ilgai ar pakartotinai, jame gali susidaryti oksiduoti junginiai, kurie gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tačiiau tai dažniausiai aktualiau pramoninėje maisto gamyboje nei kasdienėje namų virtuvėje.
Sveikiausi augaliniai aliejai
Nors dauguma augalinių aliejų gali būti vartojami saikingai, kai kurie išsiskiria savo naudingomis savybėmis:
- Alyvuogių aliejus (ypač pirmo spaudimo) – turtingas mononesočiaisiais riebalais ir antioksidantais, tinkamas salotoms bei lengvam kepimui.
- Avokadų aliejus – turi daug mononesočijų riebalų ir vitamino E, puikiai tinka kepimui aukštoje temperatūroje.
Augalinis aliejus gali būti sveikos mitybos dalis, jei vartojamas saikingai ir tinkamai parenkamas pagal gaminimo būdą. Svarbiausia rinktis kokybiškus aliejus, neperkaitinti jų ir įtraukti į racioną įvairius sveikus riebalų šaltinius.
Šaltinis: https://www.realsimple.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
