Rusijos draugai rengia planą smogti peiliu į nugarą. Rusija to nesitikėjo

Nors Kinija ir Rusija pastaraisiais metais viešai demonstruoja glaudų strateginį bendradarbiavimą, užkulisiniai veiksmai rodo visai kitą realybę. JAV analitikai ir kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad Kinijos valstybiniai įsilaužėliai pradėjo vykdyti plataus masto kibernetines atakas prieš… Rusiją. Paradoksalu, bet ši draugiška šypsena iš Pekino gali slėpti aštrų peilį Maskvos nugaroje.

Tikslas – karo paslaptys

Pasak Vakarų analitikų, Kinijos hakerių taikiniu nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo slapta karinė informacija, ginklų sistemos, taktiniai duomenys ir net technologiniai sprendimai. Įsilaužimai buvo nukreipti į karines agentūras, gynybos pramonės įmones ir net aukšto rango pareigūnų el. pašto paskyras.

Ši informacija pirmą kartą išsamiau išryškėjo per JAV žvalgybos analizę, o tyrimų grupės, stebinčios Kinijos kibernetinę veiklą, teigia turinčios aiškių įrodymų, kad už įsilaužimų stovi Pekinui lojalūs valstybiniai subjektai. Kinijos tikslas – išgauti informaciją apie tai, kaip Rusija kariauja, kokias silpnybes atskleidė karas Ukrainoje, ir kaip galima iš to pasimokyti.

Kodėl Kinijai reikalinga ši informacija?

Nepaisant draugiškų pareiškimų ir ekonominės partnerystės, Kinija žvelgia į pasaulį strategiškai ir pragmatiškai. Rusijos karas Ukrainoje tapo gyvu eksperimentu, kurį Pekinas akylai stebi – ne iš solidarumo, o iš praktinio intereso. Šis konfliktas suteikia retą progą analizuoti šiuolaikinio karo eigą ne laboratorinėmis, o realiomis sąlygomis.

Pekinas siekia suprasti:

Kaip veikia (ar neveikia) rusų ginklai? Ar aukštosios technologijos iš tiesų patikimos mūšio lauke, ar jų efektyvumas pervertintas?
Kokie yra NATO atsako modeliai? Kiek laiko užtrunka reakcija, kokie ekonominiai ir kariniai svertai taikomi prieš agresorių?
Kaip greitai Rusija išeikvoja išteklius ir organizuoja tiekimo grandines? Ši informacija leidžia įvertinti, kiek ilgai šalis gali išlaikyti karo režimą be išorinio palaikymo.
Kokią taktiką taiko kariuomenė realiose kovose? Kaip veikia bendrasis vadovavimas, žvalgyba, bepiločiai orlaiviai, raketinės sistemos?

Be to, Kinija stebi, kaip informacinis karas veikia visuomenę, kaip formuojama propagandos žinutė ir kokį vaidmenį atlieka socialiniai tinklai. Visa tai tampa ne tik karine, bet ir politine pamoka.

Galimai planuodama savo geopolitinius veiksmus – ypač jautriu Taivano klausimu – Kinija siekia mokytis iš Rusijos klaidų, o prireikus jas apeiti. Stebėdama Maskvos sėkmes ir nesėkmes, Pekinas renka vertingą informaciją, kuri gali būti panaudota tiek karinei strategijai kurti, tiek gynybai stiprinti, tiek diplomatinėms deryboms numatyti. Tai – ne draugiškas gestas, o šaltas išskaičiavimas.

Rusijos reakcija – tylėjimas ar nesugebėjimas?

Kremlius kol kas oficialiai nekomentuoja pranešimų apie galimą Kinijos kibernetinį šnipinėjimą, nukreiptą prieš Rusiją. Toks tylėjimas gali reikšti keletą dalykų. Pirmiausia – Maskva gali nenorėti viešai kaltinti Pekino, kad nesugadintų abiejų šalių „strateginės partnerystės“ įvaizdžio, ypač kai santykiai su Vakarais visiškai nutrūkę.

Taip pat neatmetama galimybė, kad Rusijos specialiosios tarnybos žino apie šią veiklą, tačiau neturi nei techninių galimybių, nei politinės valios tam priešintis. O blogiausiu atveju – Rusija gali būti tiek priklausoma nuo Kinijos – tiek ekonominiu, tiek diplomatiniu požiūriu – jog paprasčiausiai yra priversta toleruoti Pekino šnipinėjimą savo teritorijoje, net jei tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dviprasmiška draugystė: Kinija laimi bet kuriuo atveju

Ši situacija rodo pavojingą asimetriją tarp „draugiškų“ šalių. Kinija išnaudoja Rusijos silpnumą – kol Maskva kariauja ir yra izoliuota nuo Vakarų, Pekinas tyliai stiprina savo pozicijas. Kinija eksportuoja technologijas, superka išteklius, gauna pigias dujas, o dabar – ir slaptą karinę informaciją.

Tokia draugystė Kinijai naudinga: ji neinvestuoja tiesiogiai į konfliktą, bet gauna realių karo duomenų, kurie galės būti panaudoti tiek vidaus reformoms, tiek geopolitiniams planams. Tuo tarpu Rusija, net jei ir supranta vykstančią šnipinėjimo kampaniją, neturi svertų pasipriešinti.

Kas laukia toliau?

Jeigu ši tendencija išliks, galime tikėtis didesnės Vakarų ir Kinijos kibernetinės kovos, kuri vyks net ne Vakarų teritorijose, o Rusijos informacinėje erdvėje. Galbūt šis įvykis ir taps signalu Kremliui, kad dabartinė „partnerystė“ iš tiesų – strateginė priklausomybė, kurios pasekmės gali būti ilgalaikės.