Mėnulis, kaip dangaus kūnas, nuo senų laikų buvo svarbi žmonių kultūros ir mitologijos dalis. Jo šviesa, ciklai ir mistinė reikšmė dažnai siejami su žmonių emocijomis, elgesiu bei paslaptingais įvykiais. Nors mokslo tyrimai dažnai paneigia šiuos teiginius, įsitikinimai apie mėnulio poveikį išlieka giliai įsišakniję mūsų sąmonėje. Šis straipsnis nagrinėja, kodėl tikima pilnaties įtaka mūsų elgesiui ir kas slypi už šio ilgalaikio prietaro.
Prietarų šaltinis
Frazių, kaip „tai tikrai pilnatis“, vartojimas, kai pastebime keistą ar chaotišką žmonių elgesį, siekia pirmuosius amžius. Graikų filosofas Aristotelis ir Romos istorikas Plinijus Vyresnysis teigė, kad mėnulio pilnatis gali sukelti beprotybę ar epilepsiją dėl jos poveikio „drėgnoms“ smegenims. Būtent iš šios teorijos kilo žodis „lunatikas“, reiškiantis „mėnulio paveiktas“.
XIX ir XX amžiais kai kurie mokslininkai taip pat nagrinėjo šį ryšį. Vienas tokių buvo psichiatras Arnoldas Liberis, kuris savo knygose „The Lunar Effect: Biological Tides and Human Emotions“ bei „How the Moon Affects You“ teigė, kad žmogaus kūne, sudarytame iš 70% vandens, mėnulio gravitacija sukelia „biologinius potvynius“. Jo teigimu, mėnulio pilnaties metu dažniau pasitaiko žmogžudysčių, savižudybių, autoavarijų ir psichinių sutrikimų pasireiškimo atvejų.
Vis dėlto, šios teorijos buvo greitai atmestos mokslininkų. Tyrimai parodė, kad mėnulio gravitacija žmogaus kūnui yra per silpna, kad turėtų reikšmingą poveikį. Vienas tyrimas netgi nurodė, jog žemės gravitacijos jėga yra 5012 kartų stipresnė už mėnulio trauką. Be to, metaanalizė parodė, kad nėra jokio ryšio tarp mėnulio ciklų ir psichikos problemų, nusikaltimų ar nelaimių.
Pilnaties įtaka: ar tai iliuzija?
Nors mokslas paneigė mėnulio įtaką žmogaus elgesiui, kai kurie žmonės vis dar tiki šiuo ryšiu. Tai gali būti susiję su iliuzine koreliacija arba patvirtinimo šališkumu – žmonės atsimena neįprastus įvykius, įvykusius per pilnatį, bet ignoruoja tuos, kurie nutiko kitais laikotarpiais.
Kaip aiškina psichoterapeutė Amy Morin, „tikėjimas, kad pilnaties metu viskas pasidaro keista, gali tapti save išsipildančia pranašyste – žmonės pradeda elgtis kitaip vien todėl, kad tiki, jog turėtų taip elgtis.“
Tyrimai taip pat atskleidžia, kad mėnulio šviesa galėjo sutrikdyti mūsų protėvių miegą, o tai galėjo sukelti nuotaikų pokyčius ir irzlumą. Šiandien kai kurie įrodymai rodo, kad pilnatis gali paveikti miego kokybę, bet tai nėra tiesioginis elgesio pokyčių įrodymas.
Mėnulio dvasinė reikšmė
Daugelyje pasaulio kultūrų mėnulis turi gilias dvasines ir simbolines reikšmes. Pavyzdžiui, indėnai mėnulį laikė vandens ir žemės globėja, o pilnatis buvo naudojama metams stebėti. Ritualai ir šokiai, skirti mėnuliui pagerbti, vis dar išlieka ryšio su gamta išraiška.
Astrologijoje mėnulis yra svarbus žmogaus emocijų ir intuicijos simbolis. Tikima, kad mėnulio ciklai – kas 29,5 dienos – gali turėti įtakos mūsų savijautai. Pavyzdžiui, pilnaties metu rekomenduojama savistaba, o jaunatis – laikas tikslams nusistatyti.
Kodėl vis dar tikime pilnaties įtaka?
Nors mokslas paneigia ryšį tarp mėnulio fazių ir žmonių elgesio, jo simbolika ir kultūrinis palikimas vis dar išlieka svarbūs. Mėnulis ne tik veikia mūsų sąmoningą elgesį, bet ir įkvepia savistabai, ritualams bei mistinėms patirtims.
Galbūt tikėjimas mėnulio galia yra būdas rasti prasmę paslaptinguose gyvenimo aspektuose. Nors pilnatis negali būti kaltinama dėl chaoso kelyje ar keistų elgesio apraiškų, jos stebėjimas gali įkvėpti teigiamą poveikį mūsų sąmoningumui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
