Jungtinės Valstijos dešimtmečius buvo didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje, tačiau naujausia Donaldo Trumpo administracijos politika gali iš esmės pakeisti šį vaidmenį. Remiantis medicinos žurnale The Lancet paskelbtu tyrimu, drastiški JAV humanitarinės pagalbos mažinimai gali sąlygoti daugiau nei 14 milijonų papildomų mirčių iki 2030 metų. Trečdalis šių gyvybių – vaikai iki penkerių metų. Ekspertai perspėja: padariniai kai kurioms šalims bus prilygstantys pandemijai ar ginkluotam konfliktui.
JAV pagalbos vaidmuo pasaulyje
Per pastaruosius du dešimtmečius JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) buvo viena iš pagrindinių institucijų, teikiančių pagalbą daugiau nei 60 šalių. Tyrėjų komanda, išanalizavusi duomenis iš 133 valstybių, apskaičiavo, kad nuo 2001 iki 2021 metų USAID pagalba padėjo išvengti net 91 milijono mirčių. Didelė dalis pagalbos buvo nukreipta į vaikų mitybą, skiepijimą, švaraus vandens tiekimą ir infekcinių ligų prevenciją.
Trumpo administracijos sprendimai
2025 metų pradžioje valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija nutraukė daugiau nei 80 % USAID programų. Šie sprendimai motyvuoti siekiu sumažinti federalinį aparatą ir, anot administracijos, „užtikrinti efektyvesnį lėšų naudojimą per Valstybės departamentą“. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus padarinys – staigus gyvybiškai svarbių projektų sustabdymas besivystančiose šalyse.
Prognozės: kas laukia?
Pasak tyrimo bendraautoriaus Davide Rasella iš Barselonos pasaulinės sveikatos instituto, USAID lėšų sumažinimas 83 % gali sukelti daugiau nei 14 milijonų išvengiamų mirčių iki 2030 metų. Prognozuojama, kad apie 4,6 milijono iš jų būtų vaikai iki penkerių metų, t. y. apie 700 tūkstančių mirčių kasmet.
Taip pat skaitykite
Toks mastas prilygtų naujai pandemijai ar plataus masto konfliktui. Dėl nutrūkusių programų labiausiai nukenčia žemiausias pajamas turintys regionai, kuriems JAV pagalba buvo pagrindinis stabilumo šaltinis sveikatos apsaugos sistemoje.
Poveikis jau jaučiamas
Nors dar nepraėjo nė metai nuo pagalbos apkarpymų, kai kurie padariniai jau akivaizdūs. Jungtinių Tautų darbuotojai praneša, kad Kenijos pabėgėlių stovyklose drastiškai sumažintos maisto normos. BBC žurnalistai, apsilankę Kakumos stovykloje, liudijo apie alkstančius vaikus, įskaitant kūdikį, kuris jau rodė išsekimo ir odos pažeidimų požymius.
Tokia situacija kyla ne tik Kenijoje – daugelyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų nutrūko vakcinacijos kampanijos, prevencinės sveikatos programos, maisto ir švaraus vandens tiekimas.
Politiniai motyvai ir kritika
Trumpo administracijos sprendimas neapsiriboja finansiniais sumetimais. Politiniai kritikai teigia, kad USAID kaltinama remiant „liberalius“ projektus, neatitinkančius administracijos ideologinių gairių. Tai lėmė ne tik pinigų srautų sumažinimą, bet ir institucinius pokyčius: apie 1 000 programų bus perkeltos Valstybės departamento žinion.
Tiesa, net ir ten jos dažnai neveikia efektyviai arba vis dar laukia finansavimo patvirtinimo. Tuo metu laikas – svarbiausias veiksnys, kai kalbame apie išgyvenimą labiausiai pažeidžiamuose regionuose.
Tarptautinė reakcija
Pasauliui susiduriant su klimato krizės, migracijos ir skurdo iššūkiais, Sevilijoje vykstanti JT vadovaujama pagalbos konferencija – didžiausia per dešimtmetį – tapo platforma ieškoti sprendimų. Daugelis šalių ragina JAV peržiūrėti savo poziciją. Humanitarinės organizacijos perspėja: du dešimtmečius trukusi pažanga sveikatos srityje gali būti ne tik sustabdyta, bet ir sugriauta.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
