Jungtinių Valstijų sprendimas pristabdyti karinę paramą Ukrainai kelia vis didesnį nerimą tiek Kyjive, tiek Vakarų sostinėse. Kol Ukrainos miestai kasdien atsiduria po intensyviomis Rusijos raketų ir dronų atakomis, Vašingtonas signalizuoja, kad paramos kursas gali keistis. Svarbios ginklų siuntos įstrigo, o tai jau dabar laikoma dideliu strateginiu smūgiu nuo 2022-ųjų kovojančiai Ukrainai.
JAV prioritetai keičiasi: Ukraina nebėra sąrašo viršuje?
Antradienį Baltieji rūmai paskelbė, kad sustabdytos kai kurios pagrindinės karinės pagalbos siuntos, kurios buvo suplanuotos kaip parama Ukrainos gynybai. Tarp jų – oro gynybos raketos „Patriot“, precizinė artilerija ir „Hellfire“ raketos, kurias Ukraina tikėjosi panaudoti stabdydama besitęsiančius Rusijos puolimus.
„Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Amerikos nacionalinius interesus“, – teigė Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly. Pasak jos, Gynybos departamentas peržiūrėjo visos karinės pagalbos planus ir nusprendė kai kuriuos prioritetus keisti.
Toks pareiškimas, daugelio analitikų akimis, yra ženklas, kad prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į valdžią, pasuko JAV užsienio politiką kitu keliu. Vietoje paramos Ukrainai, dėmesys perkeliamas į kitus konfliktinius taškus – ypač Gazos Ruožą ir Artimuosius Rytus, kur JAV siekia stabdyti įtampą tarp Irano ir Izraelio.
Taip pat skaitykite
Pentagono signalai: atsargų nebepakanka
Pasak JAV žiniasklaidos, įskaitant „Politico“, ginklų tiekimo stabdymas susijęs ne tik su politiniais sprendimais, bet ir su praktinėmis priežastimis. Pentagonas esą įvertino, kad tam tikrų šaudmenų atsargos yra kritiškai sumažėjusios. Nors oficialiai apie visišką paramos nutraukimą nekalbama, kyla reali grėsmė, kad Ukraina negaus anksčiau pažadėtų priemonių laiku – arba negaus visai.
Ši informacija pasklido netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su D.Trumpu NATO viršūnių susitikime Nyderlanduose. Tuomet Trumpas į klausimą dėl „Patriot“ sistemų atsakė miglotai: „Pažiūrėsime, ar galėsime keletą jų atsiųsti.“
Kyjivas paliktas nežinioje: didėja spaudimas ir iš Rytų, ir iš Vakarų
Ukrainos pozicija šiuo metu – dvigubai sudėtinga. Viena vertus, šalis susiduria su dar neregėtu Rusijos atakų intensyvumu – tai viena pavojingiausių karo fazių nuo 2022 m. invazijos pradžios. Kita vertus, pagrindinė sąjungininkė – JAV – siunčia signalus, kad paramos apimtys gali mažėti arba būti perorientuotos į kitus geopolitinius interesus.
Net ir stiprindama savo karinę galybę kituose regionuose, Vašingtonas neslepia, kad jo pajėgumai nėra begaliniai. „Jungtinių Amerikos Valstijų karinė galia neabejotina – paklauskite Irano“, – pareiškė A.Kelly, turėdama omenyje neseniai vykdytus smūgius prieš Irano infrastruktūrą.
Šiame kontekste Ukrainai tenka ne tik gintis nuo Rusijos, bet ir laviruoti besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje, kur parama tampa labiau derybų objektu nei nediskutuojamu įsipareigojimu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
