Subalansuota mityba – kertinis sveiko gyvenimo būdo pagrindas. Tačiau net ir patys sveikiausi produktai, vadinamieji „supermaistai“, gali tapti pavojingi, jei jų vartojama per daug arba netinkamai. Nors šie maisto produktai pasižymi daugybe naudingų savybių, tai nereiškia, kad juos galima vartoti be saiko. Per didelis tam tikrų maistinių medžiagų kiekis organizme gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtas sveikatos problemas.
Šiuolaikinė mityba dažnai paremta informacija iš socialinių tinklų ar mados tendencijų, kurios dažnai iškelia vieną produktą kaip stebuklingą sveikatos šaltinį. Tačiau maistas neturėtų būti suvokiamas kaip vienas stebuklingas ingredientas, galintis pagerinti viską. Svarbu išlaikyti balansą ir atkreipti dėmesį į tai, kiek, kaip ir su kuo tam tikri produktai vartojami.
Braziliniai riešutai – seleno šaltinis su įspėjimu
Braziliniai riešutai laikomi vienu turtingiausių natūralaus seleno šaltinių. Vos vienas riešutas gali suteikti dvigubai daugiau nei rekomenduojama dienos norma. Nors selenas yra būtinas antioksidantas, saugantis organizmo ląsteles nuo žalos ir stiprinantis imunitetą, jo perteklius gali sukelti įvairių neigiamų sveikatos padarinių. Perdozavus seleno galima pajusti pykinimą, viduriavimą, nuovargį ar net plaukų slinkimą.
Ilgalaikis seleno pertekliaus vartojimas gali sukelti kvėpavimo sunkumus, širdies ritmo sutrikimus bei kitus rimtus sveikatos sutrikimus. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja suvalgyti ne daugiau nei vieną ar du brazilinius riešutus per dieną. Tai itin mažas kiekis, tačiau pakankamas organizmo poreikiams patenkinti. Todėl į šį supermaistą būtina žiūrėti atsargiai.
Juodasis šokoladas – tik su saiku
Juodasis šokoladas dažnai pristatomas kaip sveika alternatyva saldumynams – jis turi daug antioksidantų, gerinančių kraujotaką ir mažinančių kraujospūdį. Taip pat šokolade esantys flavonoidai gali teigiamai veikti širdies sveikatą, o jo kartus skonis padeda sumažinti saldumynų poreikį. Tačiau tuo pat metu šokoladas yra ir kalorijų bei riebalų šaltinis, tad jis neturėtų būti valgomas be saiko.
Per didelis šokolado kiekis gali prisidėti prie svorio augimo, padidėjusio cholesterolio lygio ar net miego sutrikimų, jei šokoladas vartojamas vakare dėl jame esančio kofeino. Geriausia rinktis juodąjį šokoladą, kuriame yra bent 70 % kakavos, ir apsiriboti vienu gabalėliu per dieną – apie 28 g. Tokiu būdu galima išnaudoti naudingąsias savybes be nereikalingų šalutinių poveikių.
Alyvuogių ir kokosų aliejai – širdžiai palankūs, bet riebu
Alyvuogių aliejus plačiai pripažintas kaip vienas sveikiausių riebalų šaltinių – jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti „blogąjį“ cholesterolį. Jis dažnai naudojamas Viduržemio jūros regione, kur žmonės pasižymi ilga gyvenimo trukme ir gera širdies sveikata. Vis dėlto net ir šio aliejaus vartojimas turėtų būti ribotas, nes didelis riebalų kiekis gali lemti svorio padidėjimą.
Kokosų aliejus dažnai reklamuojamas kaip supermaistas, tačiau jame gausu prisotintų riebalų, kurie gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad kokosų aliejus gali padidinti „gerąjį“ cholesterolį, jis taip pat gali kelti bendro cholesterolio lygį. Todėl rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 1 šaukštą kokosų aliejaus per dieną, o alyvuogių – iki 2 šaukštų.

Laukiniai grybai – sveika, bet tik žinantiems
Grybai yra maistingas, mažai kalorijų turintis ir skaidulų kupinas produktas, kuris dažnai įtraukiamas į sveikos mitybos planus. Jie turi B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų, kurie padeda stiprinti imunitetą. Tačiau miške augantys grybai gali būti apgaulingi – kai kurie iš jų yra nuodingi net ir nedideliais kiekiais.
Net ir patyrusiam grybautojui kartais sunku atskirti valgomuosius grybus nuo nuodingų. Apsinuodijimas grybais gali pasireikšti pykinimu, viduriavimu, traukuliais ar net mirtimi. Dėl šios priežasties saugiausia rinktis tik patikimose vietose pirktus grybus. Jei norite eksperimentuoti su laukiniais grybais – būtinai kreipkitės į specialistą arba grybų žinovą.
Raudonas vynas – ar tikrai naudingas?
Raudonas vynas dėl jame esančių polifenolių, ypač resveratrolio, dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Šie antioksidantai gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme ir pagerinti kraujotaką. Tačiau tai nereiškia, kad vynas yra būtinas mitybos elementas – jo naudos galima pasiekti ir be alkoholio.
Resveratrolio gausu ir raudonose vynuogėse ar vynuogių sultyse. Jei nevartojate alkoholio, nėra jokio pagrindo jo pradėti vartoti dėl tariamos sveikatos naudos. O jei vartojate – laikykitės saiko.
Špinatai – kalcio šaltinis su akmenukų rizika
Špinatai – vienas iš tų produktų, kuriuos dažnai rekomenduojama įtraukti į mitybą dėl gausaus geležies, kalcio, magnio ir vitaminų kiekio. Jie tinka tiek žali, tiek termiškai apdoroti, o jų skonis dera tiek su daržovėmis, tiek su kiaušiniais ar pieno produktais. Vis dėlto špinatai turi vieną trūkumą – didelį oksalatų kiekį.
Oksalatai yra natūralios medžiagos, kurios gali kauptis organizme ir formuoti inkstų akmenis, ypač jei jų vartojama per daug. Vienoje stiklinėje žalių špinatų gali būti daugiau kaip 600 mg oksalatų – tai reikšmingas kiekis. Todėl špinatus rekomenduojama vartoti su saiku, juos kaitalioti su kitomis lapinėmis daržovėmis, tokiomis kaip rukola, kopūstai ar lapiniai burokėliai.
Bulvės – saugios tik tinkamai paruoštos
Bulvės yra puikus energijos šaltinis, jose daug vitamino C, kalio ir skaidulų. Vis dėlto reikia žinoti, kad tam tikros jų dalys gali būti kenksmingos. Žalios bulvių vietos, daigai ar plona žievelė gali turėti solanino – natūralaus toksino, kuris saugo augalą nuo kenkėjų, bet yra toksiškas žmogui.
Solaninas gali sukelti pykinimą, galvos skausmą, vėmimą ar net nervų sistemos sutrikimus. Todėl prieš verdant ar kepant bulves visada būtina kruopščiai nuvalyti žievelę, pašalinti daigus ir nupjauti visas žalias vietas. Tinkamai paruoštos bulvės yra ne tik saugios, bet ir maistingos.
Greipfrutai – vaistų priešas?
Greipfrutai dažnai įtraukiami į dietas dėl jų galimo poveikio svorio mažinimui, virškinimo gerinimui ir kraujospūdžio mažinimui. Tačiau nedaugelis žino, kad greipfrutai gali smarkiai paveikti kai kurių vaistų veikimą. Jie turi junginių, slopinančių fermentus, atsakingus už vaistų skaidymą kepenyse.
Tai reiškia, kad kai kurių vaistų poveikis gali stiprėti, sukeldamas nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, padidėjusį šalutinį poveikį ar perdozavimą. Ypač pavojinga tai žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius ar imunitetą slopinančius vaistus. Todėl prieš įtraukdami greipfrutą į savo mitybą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vanduo – per daug irgi nesveika
Hidratacija būtina organizmo veiklai – vanduo dalyvauja kiekvienoje ląstelėje, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir šalina toksinus. Vis dėlto net vandens vartojimas turi ribas. Per greitas ar per didelis kiekis vandens per trumpą laiką gali sukelti hiponatremiją – būklę, kai kraujyje sumažėja natrio lygis.
Ši būklė gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, traukulius ar net komą. Ji ypač pavojinga sportininkams, kurie intensyviai prakaituoja ir bando atstatyti skysčių balansą vien vandeniu. Tokiais atvejais svarbu vartoti ir elektrolitus – per sportinius gėrimus ar natūralius produktus, tokius kaip bananas ar sūdyti riešutai.
Žuvis – ne kiekviena tinka visiems
Žuvis – vertingas baltymų ir omega‑3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus širdies, smegenų ir odos sveikatai. Tačiau žuvyse taip pat gali būti gyvsidabrio – sunkiojo metalo, kuris kenkia nervų sistemai, ypač vaisiaus vystymosi metu. Todėl labai svarbu rinktis tinkamą žuvį ir jos nepadauginti.
Sveikiausia rinktis žuvis, turinčias mažai gyvsidabrio: lašišą, sardines, krevetes, konservuotą tuną. Jas rekomenduojama valgyti du kartus per savaitę. Tuo tarpu reikėtų vengti ryklių, kardžuvių ir didžiųjų skumbrių, ypač nėščiosioms ir vaikams. Tokiu būdu galima išlaikyti naudą sveikatai be perteklinės rizikos.
Pusiausvyra yra svarbiausia
Supermaistas gali būti naudingas sveikos mitybos dalis, bet joks produktas nėra panacėja. Per didelis net ir sveiko produkto kiekis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Vietoj to reikėtų orientuotis į visos mitybos balansą – daugiau daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktai, liesi baltymai ir ribotas kiekis cukraus, druskos bei sočiųjų riebalų.
Mityba turėtų būti įvairi, prisitaikanti prie individualių poreikių ir sveikatos būklės. Svarbiausia – nuosaikumas ir išmanymas apie tai, ką valgome. Tik tada supermaistas išliks tuo, kuo turėtų būti – naudingu priedu prie subalansuoto gyvenimo būdo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.