Naujas tyrimas, publikuotas žurnale Human Brain Mapping, atskleidė, kad nostalgiją kelianti muzika aktyvuoja unikalią smegenų sričių tinklą, susijusį su atmintimi, savirefleksija ir emocijomis. Mokslininkai nustatė, kad asmeniškai reikšmingos nostalgiškos muzikos klausymas sukelia didesnį smegenų aktyvumą nei tiesiog pažįstamos ar nepažįstamos dainos. Įdomu tai, kad vyresnių dalyvių smegenys į nostalgiją reaguodavo dar stipriau, o tai rodo, jog tokia muzika svarbi ir emocijų ir atminties procesuose senstant.
Muzikos galia ir atminties sutrikimai
Mokslininkai vis labiau domisi, kaip muzika gali padėti žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, ypač sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis. Jau seniai žinoma, kad muzika gali sukelti stiprias emocijas ir atgaivinti asmeninius prisiminimus. Bet tik pastaraisiais metais pradėta išsamiai tyrinėti smegenų reakciją į nostalgišką muziką.
Tyrimo tikslas buvo suprasti, kaip nostalgiją kelianti muzika skiriasi nuo kitų muzikos tipų ir kaip šie poveikiai keičiasi su amžiumi. Ateityje ši informacija galėtų padėti kurti naujas terapijas, skirtas atminties ir emocinės gerovės palaikymui vyresniame amžiuje.
Nostalgiškos muzikos poveikis: kaip vyko tyrimas?
Eksperimente dalyvavo 57 sveiki asmenys – 29 jauni (18–35 metų) ir 28 vyresnio amžiaus (60 ir daugiau metų) žmonės. Kiekvienas dalyvis turėjo išrinkti šešias dainas, kurios jiems asmeniškai sukeldavo nostalgiją.
Taip pat skaitykite
Kadangi nostalgiška muzika yra labai individuali, mokslininkai pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį, kuris atrinko muzikiniu tempu, tonacija ir energija panašias dainas, tačiau nesukeliančias nostalgijos. Taip buvo sukurtos dvi kontrolinės grupės – vieną sudarė pažįstamos, bet nenostalgiškos dainos, o kitą – visiškai naujos ir nežinomos melodijos.
Eksperimento metu dalyviai klausėsi šių trijų dainų grupių, būdami magnetinio rezonanso tomografe (fMRI). Kiekviena daina grojo 40 sekundžių, o dalyviai buvo paprašyti užsimerkti ir susitelkti į savo mintis bei emocijas. Po klausymosi jie atliko atminties užduotis ir vertino dainų sukeltas emocijas bei nostalgijos lygį.
Kas vyksta smegenyse klausantis nostalgiškos muzikos?
Smegenų skenavimas parodė, kad nostalgiškos dainos, palyginti su kitomis dainomis, suaktyvino daugybę smegenų sričių. Tarp jų – sritys, atsakingos už savirefleksiją ir atmintį (medialinė prefrontalinė žievė, užpakalinė cingulinė žievė ir hipokampas), emocinį apdorojimą (insula ir priekinė cingulinė žievė) bei malonumo pojūtį (ventralinė dangčio sritis ir orbitofrontalinė žievė).
Dar vienas įdomus atradimas – klausantis nostalgiškos muzikos, sustiprėjo funkcionalus ryšys tarp smegenų sričių, atsakingų už asmeninius prisiminimus ir emocinį suvokimą. Tai reiškia, kad tokia muzika padeda integruoti praeities patirtis su dabartinėmis emocijomis, suteikdama ypač gilų išgyvenimą.
Vyresni dalyviai ne tik patyrė stipresnes teigiamas emocijas klausydamiesi muzikos. Jų smegenys į nostalgiškas dainas reagavo intensyviau nei jaunų žmonių. Ypač aktyvios buvo sritys, atsakingos už garsų apdorojimą, atmintį ir emocinę reikšmę, tokios kaip laikinasis polius, kampinis vingis ir sensorinės apdorojimo zonos. Tai gali rodyti, kad su amžiumi nostalgija tampa reikšmingesnė emociniam gerbūviui.
Muzikos terapija ateityje
Šis tyrimas padeda suprasti, kaip muzika gali būti naudojama terapijoje, ypač žmonėms, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Jei nostalgija sukelianti muzika gali išlaikyti emocines reakcijas net ir esant pažengusiam atminties praradimui, tai gali tapti svarbiu įrankiu gerinant šių pacientų gyvenimo kokybę bei palengvinant jų globėjų darbą.
Tolesni tyrimai gali padėti dar geriau suprasti, kaip individualizuota muzikinė terapija gali padėti ne tik vyresniems žmonėms, bet ir tiems, kurie susiduria su stresu, depresija ar kitais emociniais iššūkiais. Taigi, mėgstamos dainos gali turėti kur kas didesnį poveikį nei tiesiog malonus fonas – jos gali tapti raktu į praeities prisiminimus, emocinę gerovę ir netgi pagalba gydant įvairius sutrikimus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
