Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos vertinimo, Šiaurės Korėja gali išplėsti savo karinę paramą Rusijai ir siųsti papildomai nuo 25 000 iki 30 000 karių, kurie būtų dislokuoti kovai Ukrainoje. Tai būtų beveik tris kartus didesnis kontingentas nei tas, kuris jau kovojo Rusijos pusėje – 11 000 karių buvo pasiųsta 2024 m. lapkritį, o jų misija apėmė Ukrainos įsiveržimo atmušimą Kursko regione. Iš tų karių maždaug 4 000 buvo sužeisti arba žuvo.
Vakarų žvalgybos pareigūnai patvirtina šiuos skaičius, remdamiesi savarankiškais šaltiniais. Tai ženklas, kad Pyongyango parama Maskvai auga ir tampa vis labiau sisteminga.
Dislokacija patvirtinta palydoviniais vaizdais
CNN paskelbtoje analizėje matyti ženklų, jog šis karių perkėlimas jau pradėtas. Palydoviniai vaizdai rodo, kad 2025 m. gegužės 18 d. į Dunajaus uostą netoli Nachodkos (Primorės krašte) atplaukė Ropucha klasės rusų desantinis laivas – tokio tipo laivai jau buvo naudojami ankstesniam karių pervežimui.
Be to, 2025 m. birželio 4 d. užfiksuota karinių krovinių lėktuvų veikla Sunano oro uoste Šiaurės Korėjoje. Anot atvirojo šaltinio žvalgybos centro analitiko Joe Byrne’o, tai rodo, kad naudojami tie patys maršrutai, kurie buvo išbandyti 2024 m., perkeliant pirmąjį Šiaurės Korėjos kontingentą.
Šiaurės Korėjos kariai – ne tik fronte, bet ir užnugaryje
Be kovinių pajėgų, birželio 17 d. Rusijos pareigūnas Sergejus Šoigu, lankydamasis Pchenjane, pranešė apie dar 6 000 Šiaurės Korėjos karių – iš jų 1 000 bus išminuotojai, o 5 000 – kariniai statybininkai. Jie padės atstatyti infrastruktūrą Kursko regione.
Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) informavo, kad Šiaurės Korėja jau atrinkinėja personalą naujam išsiuntimui, kuris gali prasidėti dar liepą ar rugpjūtį.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių integracija gilėja
CNN kartu su JK įsikūrusiu Centre for Information Resilience patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai yra dislokuoti Postojalije Dvorai – 10 km į rytus nuo Kursko. Nufilmuoti vaizdai rodo ilgalaikę stovyklą su apkasais, gyvenamaisiais moduliais, o karių moralę palaiko plakatai su užrašais „Kerštas už žuvusius draugus“.
Vaizdo įrašuose taip pat matyti, kaip Šiaurės Korėjos kariai treniruojami kartu su rusais, o tai rodo integracijos gilėjimą. Šios pajėgos nebeveikia kaip atskiras vienetas – kai kurie mokomi naudotis šratiniais šautuvais kovai su bepiločiais orlaiviais.
Pyongyango parama Maskvai – ilgalaikės strategijos dalis
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Un ne kartą pareiškė visapusišką paramą Maskvai. Analitikė Jenny Town iš Stimson centro pažymi, kad nors 30 000 karių skaičius gali atrodyti aukštas, Pchenjanas teoriškai pajėgus tiek mobilizuoti. Tačiau, jos teigimu, tikėtina, kad dislokacija vyks etapais – 10 000–20 000 karių galėtų būti labiau tikėtinas scenarijus.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas įspėja, kad šis žingsnis gali būti pavojingas pačiam Kim režimui. „Rusijos priklausomybė nuo totalitarinių režimų rodo mobilizacijos problemų gylį,“ – teigė jis.
Karinė parama – ne vien tik gyvoji jėga
CNN paviešinti dokumentai rodo, kad Šiaurės Korėja Rusijai perdavė ir šimtus balistinių raketų KN-23 bei KN-24, kurios 2024 m. buvo intensyviai naudotos fronte. Viena jų, pasak Ukrainos žvalgybos, sausį Pokrovske pražudė 11 civilių.
Taip pat patvirtinta, kad 2024 m. Pchenjanas Maskvai perdavė apie 100 balistinių raketų ir 9 milijonus artilerijos sviedinių. CNN gavo Šiaurės Korėjos artilerijos vadovėlių rusiškais vertimais – tai dar vienas ženklas, kaip giliai integruojasi šių šalių karinės struktūros.
Išvada: geopolitinis aljansas, kuris gali perrašyti karo eigą
Šiaurės Korėjos sprendimas siųsti dešimtis tūkstančių karių į Ukrainos frontą kartu su milžiniška karine parama rodo, kad Pchenjanas siekia ilgalaikės strateginės naudos iš paramos Maskvai. Ekspertai įspėja, kad tokia „kraujo skola“ gali paversti Rusiją ilgalaike Šiaurės Korėjos sąjungininke, tačiau tuo pačiu smarkiai didina karo eskalacijos grėsmę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
