JAV prezidentui Donaldui Trumpui sumažinus karinę paramą Ukrainai, situacija fronte tapo dar trapesnė. Kaip praneša „The Wall Street Journal“, per neseną telefoninį pokalbį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvirai pareiškė, kad neketina atsižvelgti į JAV raginimus nutraukti karą. Šis atviras atsisakymas laikytis diplomatinės linijos siunčia aiškią žinutę: Maskva pasiryžusi eiti iki galo.
Putinas pabrėžė, kad Rusijos tikslai išlieka nepakitę – tai visų pirma siekis susigrąžinti įtaką Ukrainoje ir priversti Vakarų pasaulį atsisakyti paramos Kyjivui. JAV sprendimas sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai dar labiau sustiprino šias ambicijas.
Nauja Putino strategija: spaudimas iš visų pusių
Pasak „The Wall Street Journal“, šiuo metu Rusija ne tiek siekia teritorinių laimėjimų, kiek siekia išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę. Nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos miestus – ypač Kyjivą – tampa kasdienybe. Smūgiuojama į civilinę infrastruktūrą, elektros tinklus, ligonines ir gyvenamuosius rajonus. Tikslas – sukelti baimę, chaosą ir išsekimą.
Analitikai pastebi, kad ši strategija nėra nauja, tačiau dabartinis momentas – ypatingai pavojingas. Sumažėjus JAV paramai, Ukraina turi dar labiau taupyti karinius resursus, o tai gali reikšti, kad atsakomosios gynybos operacijos taps ribotos.
D.Trumpo pozicija ir neapibrėžta taikos vizija
Kol kas Donaldo Trumpo taikos pastangos neveda prie apčiuopiamų rezultatų. Jo administracijos sprendimas mažinti karinę pagalbą iššaukė tiek JAV, tiek Europos sąjungininkų nerimą. Dalis apžvalgininkų teigia, kad JAV prezidentas siekia pademonstruoti „taikos kūrėjo“ įvaizdį, tačiau praktikoje tai reiškia spaudimą Ukrainai derėtis silpnesnėje pozicijoje.
Rusijos elgesys rodo, kad tokie pasiūlymai Maskvos nedomina. Priešingai – mažėjantis Vakarų spaudimas ir parama yra traktuojami kaip ženklas, jog laikas pereiti į aktyvesnį puolimą. Tokios aplinkybės kelia klausimą, ar JAV politika iš tikrųjų stabdo konfliktą, ar tik suteikia Maskvai papildomų galimybių.
Karo nuovargis – Rusijos ginklas
Vasarą Ukrainai gresia nuolatiniai išpuoliai, kurių tikslas – ne tik fizinis, bet ir psichologinis poveikis. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad Rusija sąmoningai siekia palaužti Ukrainos visuomenės ryžtą, parodydama, jog be Vakarų pagalbos pasipriešinimas bus bevaisis. Augant civilių aukų skaičiui ir didėjant infrastruktūros griovimui, Ukrainos gyventojai vis dažniau susiduria su nuovargiu ir beviltiškumo jausmu.
Analitikų teigimu, ilgas išsekimo karas – tai Putino viltis. Jis siekia sukelti ne tik karinį spaudimą, bet ir sumenkinti Vakarų ryžtą remti Kyjivą. Jei JAV ir toliau mažins paramą, gali išsipildyti baisiausias scenarijus – Ukraina liks viena prieš agresorių, kurio tikslas – visiškas dominavimas.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
