Retųjų žemių metalo karštinė kelia pavojų ir Lietuvai

Gegužę pasaulinės retųjų žemių metalų kainos šoktelėjo aukštyn, o tai signalizuoja ne tik apie ekonominį spaudimą, bet ir apie gilėjančią geopolitinę įtampą. Pasak Bavarijos pramonės asociacijos (vbw), visos retųjų žemių grupės kainos doleriais vidutiniškai išaugo 8 proc. Tačiau kai kurių metalų – itin svarbių šiuolaikinėms technologijoms – šuolis buvo dar ryškesnis: terbio kaina pakilo beveik 19 proc., gadolinio – 17 proc., o samario – daugiau nei 15 proc.

Pagrindinė šio brangimo priežastis – Kinijos sprendimas įvesti papildomus eksporto suvaržymus, reaguojant į neseniai JAV paskelbtus muitų tarifus. Kadangi būtent Kinija valdo apie 90 proc. pasaulinės retųjų žemių perdirbimo rinkos, jos veiksmai akimirksniu paveikė tiekimo grandines visame pasaulyje.

Kodėl retieji metalai tokie svarbūs?

Retieji žemių metalai – tai 17 cheminių elementų grupė, kurie yra esminiai komponentai gaminant pažangias technologijas: nuo išmaniųjų telefonų ir baterijų iki elektromobilių, radarų, lazerių ir net karinių naikintuvų. Dėl savo unikalių magnetinių ir optinių savybių, jie tapo nepakeičiami tiek vartotojų elektronikoje, tiek gynybos pramonėje. Šiai grupei priklauso 15 lantanoidų, tarp jų neodimis, disprosis, terbis ir gadolinis, bei du papildomi elementai – skandis ir itris. Pavyzdžiui, neodimis ir praseodimis naudojami itin stipriems magnetams gaminti, terbis ir europis – LED bei ekranų technologijose, o samarį ir gadolinį galima rasti lazeriuose bei branduolinėse sistemose. Šių metalų reikšmė kasmet didėja, ypač pereinant prie žalesnių, aukštųjų technologijų sprendimų ir stiprinant gynybos pramonę.

Pastarąjį dešimtmetį Europos ir JAV gamintojai tapo vis labiau priklausomi nuo Kinijos tiekiamų retųjų žemių, kadangi alternatyvūs tiekėjai (tokie kaip Australija ar JAV) nespėja išvystyti reikiamos infrastruktūros arba susiduria su griežtomis ekologinėmis normomis.

Kaip tai gali paveikti Lietuvą?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žaliavų karštinė pasaulinėje rinkoje mažai liečia Lietuvą. Tačiau realybėje poveikis bus jaučiamas netiesiogiai – per augančias technologinių komponentų, automobilių ar net buitinės elektronikos kainas. Lietuvoje veikiančios gamybos įmonės, ypač tos, kurios integruotos į Vokietijos ar Skandinavijos tiekimo grandines, susidurs su didesnėmis žaliavų kainomis, tiekimo vėlavimais ar net jų trūkumu.

Be to, Lietuvos startuolių sektoriui, kuris kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, lazerių ar elektronikos komponentų srityse, priklausomybė nuo globalių tiekimo kanalų tampa vis aktualesne rizika. Vienas netikėtas ribojimas Pekine – ir Vilniuje jau ima strigti naujo produkto gamyba ar eksportas.

Europos priklausomybė – strateginė silpnybė

Vokietijos pramonės federacija BDI įspėja: auganti Europos priklausomybė nuo Kinijos kritinių žaliavų srityje gali tapti strateginiu Achilo kulnu. Geopolitiniai sukrėtimai, prekybiniai karai ar net ekologinės krizės Azijoje gali akimirksniu sutrikdyti ištisų sektorių veiklą Europoje.

Europos Sąjunga jau yra įvardijusi retųjų žemių metalus kaip vieną iš „kritinių žaliavų“, o naujos iniciatyvos, tokios kaip „Critical Raw Materials Act“, siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tačiau alternatyvų kūrimas – nuo kasybos iki perdirbimo – reikalauja milžiniškų investicijų ir metų, o ne savaičių.

Ar Lietuva turi atsarginį planą?

Kol kas Lietuva neturi nei retųjų žemių išteklių, nei perdirbimo infrastruktūros. Tačiau mūsų šalis gali ir turi tapti inovatyvios perdirbamosios pramonės dalimi – investuodama į aukštųjų technologijų startuolius, medžiagų tyrimus bei žiedinės ekonomikos sprendimus. Be to, valstybės institucijos kartu su verslu tikėtina aktyviau įsitrauks į ES strategines diskusijas dėl tiekimo saugumo ir ilgalaikės žaliavų politikos.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.