Kodėl jūs galite būti gerokai jaunesni nei parašyta jūsų pase?

Šiandien vis daugiau žmonių patiria atotrūkį tarp savo biologinio ir chronologinio amžiaus, o tai gali turėti įtakos jų gyvenimo trukmei. BBC sveikatos korespondentė Melissa Hogenboom aiškina, kodėl jūs galite būti gerokai jaunesni nei parašyta jūsų pase ir siekia paaiškinti reiškinio mokslinę pusę.

Biologinis amžius: tikrasis jūsų kūno būklės rodiklis

Nors chronologinis amžius yra tiesiog laikas, praėjęs nuo jūsų gimimo, biologinis amžius yra kur kas sudėtingesnis ir informatyvesnis rodiklis, atspindintis jūsų kūno ląstelių, audinių ir organų funkcinę būklę bei senėjimo greitį. Dėl to paties chronologinio amžiaus žmonės gali turėti labai skirtingą biologinį amžių, kartais net dešimtmečių skirtumą, priklausomai nuo sudėtingos sąveikos tarp jų individualaus genetinio paveldimumo, ilgalaikių gyvenimo būdo pasirinkimų ir patirtų aplinkos veiksnių.

Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantis, subalansuotai besimaitinantis ir streso vengiantis 50-metis gali turėti biologinį amžių, atitinkantį 40-metį ar net jaunesnį, tuo tarpu sėdimą gyvenimo būdą propaguojantis, daug perdirbto maisto vartojantis ir nuolat patiriantis stresą to paties amžiaus žmogus gali turėti biologinį amžių, prilygstantį 60-mečiui ar vyresniam. Šis skirtumas yra svarbus prognozuojant sveikatos būklę ir gyvenimo trukmę.

Kodėl biologinis amžius gali būti jaunesnis arba vyresnis už chronologinį?

Atotrūkį tarp biologinio ir chronologinio amžiaus lemia sudėtinga įvairių veiksnių sąveika. Nors genetinis polinkis gali predisponuoti tam tikriems senėjimo modeliams ir ilgaamžiškumui, moksliniai tyrimai vis tvirčiau įrodo, kad būtent gyvenimo būdo pasirinkimai ir aplinkos poveikis turi lemiamą įtaką mūsų biologiniam laikrodžiui.

Pavyzdžiui, nuolatinis cukraus ir perdirbtų riebalų turinčio maisto vartojimas sukelia lėtinį uždegimą ir oksidacinį stresą, kurie ardo ląsteles ir audinius, taip paspartindami biologinį senėjimą. Panašiai, nikotinas ir toksinai, esantys cigarečių dūmuose, tiesiogiai pažeidžia DNR ir kraujagysles.

Chroniškas psichologinis stresas aktyvuoja streso hormonų kaskadą, kuri neigiamai veikia imuninę sistemą ir ląstelių atsinaujinimą. Ilgalaikis miego trūkumas trikdo svarbius organizmo regeneracijos procesus. Ir atvirkščiai, įrodyta, kad antioksidantais turtinga mityba, reguliarios aerobinės ir jėgos treniruotės, kokybiškas ir pakankamas miegas, efektyvios streso valdymo strategijos bei toksinių medžiagų vengimas gali ne tik sulėtinti biologinį senėjimą, bet ir netgi potencialiai „atjauninti“ kai kuriuos biologinius žymenis, padarant jūsų kūną funkcionuojančiu tarsi būtumėte jaunesni.

Kodėl jūs galite būti gerokai jaunesni nei parašyta pase? Kodėl biologinis amžius jaunesnis už chronologinį?

Kaip nustatomas biologinis amžius?

Mokslininkai nuolat tobulina ir naudoja įvairius pažangius metodus, siekdami tiksliai nustatyti individualų biologinį amžių. Vienas iš labiausiai ištirtų ir populiarių metodų išlieka telomerų ilgio matavimas. Telomerai, esantys apsauginėse DNR sekose kiekvienos chromosomos galuose, veikia kaip savotiški ląstelių senėjimo laikmačiai, natūraliai trumpėdami su kiekvienu ląstelės dalijimosi ciklu.

Tyrimai rodo, kad trumpesni telomerai dažnai yra susiję su greitesniu biologiniu senėjimu, padidėjusia lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir Alzheimerio liga, rizika bei trumpesne gyvenimo trukme. Be telomerų, vis didesnį dėmesį sulaukia epigenetiniai žymekliai, ypač DNR metilinimo analizė.

Šie cheminiai modifikavimai ant DNR molekulės nekeičia pačios genetinės sekos, tačiau veikia genų raišką ir yra labai jautrūs aplinkos veiksniams bei gyvenimo būdo pasirinkimams, todėl gali būti itin tikslūs biologinio amžiaus prognozuotojai.

Galiausiai, mokslininkai analizuoja įvairius kraujo ir kitus biologinius rodmenis, tokius kaip uždegimo rodikliai, metabolitai, hormonų lygiai ir imuninės sistemos veiklos rodikliai, kurie kartu gali suteikti išsamų vaizdą apie organizmo funkcinę būklę ir senėjimo greitį įvairiuose ląstelių ir organų lygiuose.

Patarimai, kaip sulėtinti senėjimo procesą ir „atjauninti“ savo biologinį amžių

Nors genų pakeisti negalime, turime didelę įtaką savo gyvenimo būdui, o tai tiesiogiai veikia mūsų biologinį amžių. Štai keletas patarimų, kaip sulėtinti senėjimo procesą:

Subalansuota mityba. Valgykite daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų. Venkite perdirbto maisto, cukraus ir sočiųjų riebalų.
Reguliarus fizinis aktyvumas. Užsiimkite įvairia fizine veikla – kardio treniruotėmis, jėgos pratimais, lankstumo ir pusiausvyros pratimais. Būkite aktyvūs kasdien.
Pakankamas miegas. Stenkitės miegoti 7-9 valandas per naktį. Kokybiškas miegas yra būtinas ląstelių regeneracijai ir bendrai organizmo sveikatai.
Streso valdymas. Praktikuokite streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ar tiesiog mėgstama veikla.
Venkite žalingų įpročių. Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą. Šie įpročiai ženkliai spartina senėjimo procesą ir didina ligų riziką.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai. Lankykite gydytoją profilaktiniams patikrinimams. Ankstyva ligų diagnostika ir gydymas gali padėti išsaugoti sveikatą ir sulėtinti senėjimą.
Būkite socialiai aktyvūs ir mokykitės. Palaikykite ryšius su artimaisiais, dalyvaukite bendruomenės veikloje, nuolat mokykitės ir išbandykite naujus dalykus. Psichinė ir socialinė gerovė taip pat svarbi ilgalaikei sveikatai.

Suprasdami skirtumą tarp chronologinio ir biologinio amžiaus bei imdamiesi aktyvių veiksmų savo gyvenimo būdui gerinti, galime ne tik jaustis jaunesni, bet ir potencialiai pailginti savo gyvenimo trukmę bei pagerinti jo kokybę. Rūpinkitės savo kūnu ir protu, ir galbūt jūsų tikrasis amžius bus netgi mažesnis, nei rodo jūsų gimimo data.