2025 m. Lietuvos ekonomika rodo nuosaikų, tačiau stabilų augimą. Nors pandemijos padariniai, karo Ukrainoje įtaka ir pasaulinės infliacijos šuoliai dar neseniai kėlė nemažai grėsmių, šiandieninės prognozės leidžia žvelgti į ateitį su atsargiu optimizmu.
Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,8–2,9 %. Panašius skaičius pateikia ir tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) prognozuoja, kad 2025–2026 m. augimas sieks 2,7–3,1 %. Tai rodo, jog Lietuvos ūkis išlaiko stabilą kryptį net ir geopolitinės įtampos sąlygomis.
Infliacija slopsta, bet iššūkiai išlieka
Po didelio infliacijos šuolio 2022–2023 m., šiemet ji stabilizavosi – Finansų ministerija prognozuoja apie 3,3 % infliacijos lygį. Tai – gerokai mažiau nei prieš kelerius metus, tačiau vis dar viršija ilgalaikį siekį.
Toks infliacijos lygis reiškia, kad vartotojai vis dar jaučia kainų spaudimą, ypač energetikos ir maisto sektoriuose. Visgi, mažėjantis infliacijos tempas sukuria palankesnes sąlygas gyventojų perkamajai galiai atsigauti.
Užimtumo situacija – šviesėja
Nedarbo lygis taip pat rodo teigiamas tendencijas. 2025 m. prognozuojama, kad jis sumažės iki maždaug 7 %. Tai ženklas, kad rinka pamažu atsigauna, o verslas įgauna pasitikėjimo.
Nors šis rodiklis dar negrįžo į priešpandeminį lygį (kai nedarbas buvo arčiau 6 %), darbo rinka demonstruoja sveiką atsigavimo potencialą. Vis daugiau įmonių kalba apie planus plėstis ar didinti atlyginimus – ypač informacinių technologijų, logistikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose.
Viešieji finansai – augančios išlaidos ir įtampa biudžete
Nepaisant pozityvių ekonominių tendencijų, OECD atkreipia dėmesį į išaugusią viešųjų finansų riziką. Lietuvos valdžios deficitai auga – tam įtakos turi didėjančios gynybos ir socialinių išmokų, ypač pensijų, išlaidos.
Ekspertai rekomenduoja stiprinti fiskalinę drausmę ir ieškoti subalansuotų sprendimų, kaip išlaikyti valstybės finansų tvarumą. Ši problema gali paaštrėti artimiausiais metais, kai planuojamos didelės investicijos į gynybą, energetiką bei infrastruktūrą.
Ar augimas išlaikys tempą?
Stabilus BVP augimas, slopstanti infliacija ir mažėjantis nedarbas rodo, kad Lietuva po krizių periodo po truputį įžengia į atsigavimo etapą. Tačiau šis augimas yra pažeidžiamas – tiek išorinių sukrėtimų, tiek vidaus išlaidų disbalanso atžvilgiu.
Valstybės uždavinys – išlaikyti augimo kryptį, bet kartu suvaldyti viešųjų finansų rizikas. Investicijos į produktyvumą, švietimą ir inovacijas gali būti raktas į ilgalaikį ekonominį stabilumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.