Vis dažniau girdime apie žmones, kurie vakare jaučiasi neramūs, negali ramiai gulėti ar užmigti, nes kankina nemalonūs pojūčiai kojose. Ar jums pažįstamas jausmas, kai norisi vis judėti, o nakties ramybę trikdo negalėjimas nurimti? Tokie simptomai gali būti ne tik įkyrūs, bet ir rimtas signalas apie neurologinę būklę – neramių kojų sindromą. Apie šią mažai žinomą ligą kalbamės su specialistais ir dalijamės svarbiausia informacija, kaip atpažinti ir kovoti su šia problema.
Kas yra neramių kojų sindromas?
Neramių kojų sindromas (Restless Legs Syndrome, RLS) – tai neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas nevaldomas noras judinti kojas, lydimas nemalonių pojūčių, dažnai apibūdinamų kaip lipimas, dilgčiojimas, trūkčiojimas ar skaudėjimas. Dažniausiai šie simptomai pasireiškia ramybės būsenoje – sėdint ar gulint, ypač vakare ar naktį, todėl liga trukdo užmigti ir išlaikyti kokybišką miegą.
„Simptomai dažniausiai sustiprėja ramybės metu, o judėjimas juos palengvina“, – teigia Dr. John Winkelman iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos.
Ligoniai dažnai kenčia nuo nuolatinio neramumo, kuris gali pasikartoti kelis kartus per savaitę, o sunkesniais atvejais net kelias valandas trikdyti miegą. Tai ne tik fizinė, bet ir psichologinė našta – sutrinka dienos ritmas, sumažėja darbingumas ir gyvenimo kokybė.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti?
Neramių kojų sindromo atsiradimą lemia keli svarbūs veiksniai. Genetika vaidina didelį vaidmenį – ši liga dažnai pasitaiko šeimose, o genetiniai žymenys gali prognozuoti net apie 20% atvejų.
Taip pat itin svarbus yra geležies kiekis organizme. Žmonės, turintys geležies stoką ar jos mažą lygį – nėščios moterys, dializuojami pacientai, menstruacijas turinčios moterys, anemija sergantys asmenys, vegetarai – dažniau susiduria su RLS simptomais.
Be to, kai kurių antidepresantų vartojimas, ypač selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), gali didinti riziką.
Neramių kojų sindromas pasitaiko dukart dažniau moterims nei vyrams, o su amžiumi dažnis didėja. Tačiau liga neaplenkia ir vaikų, kaip tai patvirtina daugelio šeimų patirtys.
Kaip palengvinti būklę gyvenimo būdo pokyčiais?
Pirmiausia svarbu identifikuoti, kas gali sustiprinti simptomus. Alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir paprasti cukrūs dažnai blogina ligos eigą.
Jei geležies kiekis organizme žemas ar tik šiek tiek sumažėjęs, padėti gali geležies papildai ar net intraveninės infuzijos.
Praktikoje rekomenduojama turėti „kovos su RLS arsenale“ priemonių rinkinį – karštus ar šaltus kompresus, masažus, pasivaikščiojimus ar proto stimuliavimo veiklas. Dažnai būtent užimtas protas padeda atitolinti simptomus.
Ką daryti, jei pokyčiai nepadeda?
Jei gyvenimo būdo korekcijos ir geležies papildai nepakankami, gydytojai gali skirti vaistus. Dažniausiai pradedama nuo alfa2-delta ligando klasės vaistų, tokių kaip gabapentinas ar pregabalinas.
Taip pat skaitykite
Anksčiau pirmoji pasirinkimo linija būdavo dopamino agonistai, tačiau dabar jų skyrimas retėja dėl galimų simptomų pablogėjimų ilgalaikėje perspektyvoje.
Labiausiai sunkiais atvejais taikomas mažų dozių, ilgai veikiančių opioidų gydymas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nevaldomą norą judinti kojas ramybės metu, ypač jei simptomai trukdo miegoti, nedelskite kreiptis į gydytoją. Kadangi ne visi medikai gerai išmano neramių kojų sindromą, verta paprašyti siuntimo pas miego specialistą.
Taip pat svarbu atlikti kraujo tyrimus, ypatingai geležies lygio ir feritino testus, kurie parodo, kiek geležies organizmas turi ir kaip ji panaudojama.
Ankstyva diagnozė ir gydymas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Nepamirškite, kad dienos mieguistumas, dirglumas ir nusiteikimo svyravimai gali būti būtent šios ligos pasireiškimas.
Svarbu paminėti, kad neretai nerimastingų kojų sindromas lieka nepastebėtas arba klaidingai diagnozuojamas, nes simptomai gali būti priskiriami kitoms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, raumenų skausmui ar kraujotakos sutrikimams. Todėl itin svarbu neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir kreiptis į specialistus, jei nakties metu jaučiate diskomfortą ar neįprastą poreikį judinti kojas.
Taip pat verta paminėti, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti būklę. Reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir miego higiena padeda sumažinti simptomų intensyvumą. Venkite kofeino, nikotino ir alkoholio, kurie gali paaštrinti nerimastingų kojų pojūtį ir trikdyti miegą.
Nors nerimastingų kojų sindromas gali atrodyti kaip mažareikšmis nepatogumas, jo poveikis gyvenimo kokybei yra didelis. Nuolatinis nemigos jausmas, nuovargis ir sumažėjusi koncentracija gali pakenkti kasdieniam funkcionavimui, darbui ir net santykiams. Todėl ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas yra raktas į geresnę savijautą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
