Vyriškoji menopauzė, nors ir dažnai pavadinama mitiniu reiškiniu, iš tiesų apibrėžia lėtinius hormonų pokyčius vyresnio amžiaus vyrams, kai testosterono kiekis organizme palaipsniui mažėja. Skirtingai nei moterų menopauzė, vykstanti greitai ir akivaizdžiai, vyriškoji menopauzė vystosi keliasdešimtmetį, tačiau kai kuriems vyrams tai gali sukelti nemalonių simptomų, nuo sumažėjusio lytinio potraukio iki nuovargio ir nuotaikų svyravimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti amžiaus nulemtus hormonų pokyčius, kokie tyrimai padeda juos patvirtinti ir kokios gydymo galimybės egzistuoja.
Mitų paneigimas: „vyriškoji menopauzė“
- Nors dažnai girdime terminą „vyriškoji menopauzė“, jis netikslus.
- Moterų menopauzė įvyksta, kai kiaušidės per gana trumpą laiką nutraukia estrogenų gamybą ir nevaisingumo periodas prasideda staiga.
- Vyrams testosterono gamyba mažėja pamažu – nuo 40 metų vidutiniškai po 1 % per metus. Šis procesas vadinamas vėlyvuoju hipogonadizmu arba amžiumi susijusiu žemu testosteronu.
Testosterono trūkumo požymiai
Testosterono lygis nepakyla stipriai nuo standartinės normos iki kritinio lygio – dažniausiai jis vis dar patenka į referencinius intervalus net ir vyresniems vyrams. Maždaug 10–25 % vyresnių nei 40 metų vyrų turi testosterono koncentraciją, kuri laikoma sumažėjusia, tačiau ne visi jaučia simptomus.
Dažni požymiai ir simptomai:
- Sumažėjęs lytinis potraukis ir veikla.
- Erekcijos sutrikimai arba silpnesnės erekcijos.
- Krūtų patinimas ar jautrumas.
- Sumažėjusi vaisingumo galimybė.
- Aukštis mažėja, dažnesni lūžiai už nedidelės traumos, žema kaulų tankio vertė.
- Karščio pylimas, staigūs prakaitavimo priepuoliai.
- Energijos, motyvacijos, pasitikėjimo savimi stokos pojūtis.
- Depresija, sunkumai susikaupti, padidėjęs mieguistumas bei miego sutrikimai.
- Lengva, neaiškios kilmės anemija.
- Raumenų masės bei jėgos sumažėjimas, riebalų kaupimasis.
Kadangi šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis (nutukimu, miego apnėja, vaistų vartojimu), testosterono tyrimai atliekami tik esant įtariamam sutrikimui.
Diagnozė ir tyrimai
- Kraujo tyrimas. Testosterono koncentracija matuojama ryte, kai lygis yra aukščiausias.
- Pakartotinis tyrimas – mažėjantį lygį rekomenduojama patvirtinti antruoju tyrimu.
- Papildomi hormonų tyrimai. Gydytojas gali ištirti hipofizės funkciją (LH, FSH kiekį) ir kitus endokrininius parametrus, kad atmestų antrines priežastis.
- Kitos priežastys. Tiriamos būklės, galinčios lemti žemą testosteroną: obstrukcinė miego apnėja, nutukimas, sunkios ligos stresas ar opioidiniai analgetikai.
Gydymo galimybės
- Simptomų vertinimas. Testosterono terapiją skiriama tik esant aiškiems požymiams ir patvirtintam lygio sumažėjimui.
- Terapijos formos: geliai, kremai, injekcijos, pleistrai ar implantai. Pasirenkama pagal paciento poreikius ir gydytojo rekomendacijas.
- Sekimas. Po gydymo pradžios reguliariai tikrinami PSA (prostatos specifinio antigeno) rodikliai, hematokritas, kepenų fermentai ir lipidų profilis.
- Rizikos: galimas padidėjęs prostatos vėžio, trombozių, širdies infarkto ir insulto rizikos laipsnis. Todėl prieš skiriant terapiją svarstomi asmens rizikos veiksniai ir ligų istorija.
- Priešindikacijos: esami ar buvę krūties ar prostatos vėžiai, nevaldoma širdies nepakankamumas, aktyvūs kraujo krešuliai, nesureguliuota miego apnėja. Jei vyro artimiausiu metu svarbi vaisingumo palaikymas, testosterono terapija gali būti netinkama.
Vyriškoji menopauzė: kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebite bent keletą pirmiau išvardytų simptomų.
- Jei prastėja gyvenimo kokybė: lytinio gyvenimo, nuotaikos, energijos srityse.
- Norint įvertinti rizikas ir galimas gydymo naudas prieš pradedant hormonų terapiją.
Vyriškasis hormonų mažėjimas – natūralus procesas, tačiau tik daliai vyrų jis sukelia ryškius simptomus. Tinkamas diagnozavimas ir atsakingas gydymas padeda pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Jei jaučiate simptomus, pasikonsultuokite su gydytoju endokrinologu arba urologu, kad kartu rastumėte optimalų sprendimą.
Šaltinis: https://www.mayoclinic.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
