Lietingomis dienomis daugelis vairuotojų net nesusimąsto, kokį pavojų slepia balos ant kelio. Atrodo, tik vandens sluoksnis, bet jis gali lemti ne tik transporto priemonės gedimus, bet ir nelaimingus atsitikimus. Aquaplaningas, paslėptos duobės, giliai panirę variklio komponentai – visa tai gresia net ir patyrusiam vairuotojui, jei vanduo tampa per gilus. Kodėl geriau lėtinti greitį ir net nebandyti važiuoti per gilią balą? Štai priežastys.
Kas yra akvaplaningas – ir kaip jį atpažinti?
Aquaplaningas – tai momentas, kai automobilio padangos praranda sukibimą su kelio danga, nes vanduo tarp jų sudaro pleištą. Tokiu atveju automobilis ima tiesiog plaukti vandens paviršiumi, o vairuotojas netenka galimybės valdyti transporto priemonę. Pirmieji požymiai – „lengvas“ vairas ir staigus apsukų padidėjimas, net jei greitis nepasikeitė. Tokiu metu jokiu būdu negalima staigiai stabdyti ar sukti vairo – reikia švelniai sumažinti greitį ir leisti automobiliui pačiam atgauti sukibimą.
Svarbu žinoti, kad aquaplaningas gali nutikti net važiuojant per nedidelį vandens sluoksnį. Jei padangų grioveliai negali pakankamai greitai pašalinti vandens (naujos padangos gali išstumti net 30 litrų per sekundę važiuojant 80 km/h greičiu), kyla rizika prarasti kontrolę. Susidarius vandens pleištui, ratas atsiskiria nuo kelio. Ir tai įvyksta greičiau, nei manote – nusidėvėjusios padangos praranda sukibimą vos ties 70 km/h riba.
Kodėl važiuoti per gilią balą – bloga idėja?
Gilios balos kelia dar rimtesnį pavojų. Viena iš didžiausių bėdų – nematoma tikroji jų gylio riba. Tai, kas atrodo kaip menka klampynė, gali būti net 30–40 centimetrų gylio duobė. Toks vandens kiekis gali pažeisti automobilio apačią, paslėpti dangčių kraštus ar akmenis. Maža to, po vandeniu gali slypėti ir atviri kanalizacijos šuliniai.
Dar blogiau – jeigu vanduo patenka į oro filtrą ar įsiurbimo sistemą. Tuomet variklis ima „springti“ ar visiškai užgesta. Jei vanduo patenka į degimo kamerą, įvyksta vadinamasis „hidrosmūgis“: vanduo, skirtingai nei degalai, nesusispaudžia, tad lūžta stūmokliai, švaistikliai ar net skyla variklio blokas. Tokia žala gali kainuoti tūkstančius.
Sportiniai ar žemai esantys automobiliai ypač pažeidžiami – net 20 centimetrų vandens gali būti per daug. Nors visureigiai ar SUV tipo automobiliai turi didesnį pravažumą, jie taip pat turi savo ribas. Tad vienintelis saugus sprendimas – sustoti ir apgalvoti situaciją: ar verta rizikuoti?
Net jei automobilis sėkmingai pervažiuoja per gilią balą, tai dar nereiškia, kad išvengėte žalos. Drėgmė gali patekti į stabdžių sistemą, dėl ko sumažėja stabdymo efektyvumas. Taip pat dažnai nukenčia ratų guoliai, pakaba ar net duslintuvo sistema – visa tai lemia ne tik papildomas remonto išlaidas, bet ir saugumo praradimą kelyje. Po stipraus lietaus visada verta pasitikrinti automobilį servise arba bent jau įvertinti, ar viskas veikia kaip priklauso.
Prevencija – pigesnė už remontą
Norint išvengti nemalonių pasekmių, reikia nuolat rūpintis padangų būkle – tinkamas protektoriaus gylis ženkliai sumažina akvaplaningo riziką. Taip pat verta vengti greičio, kai kelias šlapias, net jei jis atrodo lygus ir saugus. Geriau kelionėje prarasti kelias minutes, nei vėliau remontuoti variklį ar patirti avariją. Vairavimas per balą reikalauja ne tik atsargumo, bet ir sąmoningumo – saugumas prasideda nuo mūsų sprendimų.
Kaip elgtis saugiai?
Svarbiausia – neprarasti šalto proto. Jei ant kelio matote didelę balą, geriau ją apvažiuoti ar sustoti ir įvertinti padėtį. Akvaplaningo atveju – nesukite vairo, nestabdykite staigiai, tiesiog lėtinkite greitį ir leiskite padangoms vėl įsikibti į asfaltą. Saugus vairavimas prasideda nuo atsakingų sprendimų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
