Kai Edgaras su šeima pirmą kartą leidosi į savaitgalinę išvyką mikroautobusu, jis nesitikėjo, kad labiausiai dėkos ne už variklio galią, o už vieną labai paprastą dalyką – vietą šlepetėms. Ne vaikų sėdynėms, ne dronui, ne nešiojamai kolonėlei. Šlepetėms. Nes kai keliauji su mažais vaikais, viskas svarbu – net kur padėti batus, kai reikia sustoti ir lakstyti po miško pakraštį.
Ir būtent tokios detalės tampa tuo, kas skiria gerą mikroautobusą nuo to, kurį daugiau nesinorės net prisiminti.
Ne viskas telpa į sąrašą
Pasirinkti mikroautobusą gali atrodyti paprasta – skaičiuoji vietas, žiūri kuro sąnaudas, susitikrini, ar veikia oro kondicionierius. Bet kai reikia važiuoti iš miesto į kalnus, kai maršrute ir žvyrkeliai, ir magistralė, ir dar vaikas, kuriam pykina nuo smūgių – tada pradedi vertinti tai, kas neskaičiuojama skaičiais.
Ar sėdynės tikrai patogios, kai sėdi šešias valandas? Ar garso izoliacija leidžia kalbėtis, kai važiuoji 100 km/h greičiu? Ar durys nepastringa, kai stotelėse reikia dažnai lipti?
Taip pat skaitykite
Tai ne apie statistiką. Tai apie nuovargį, kurio gali išvengti.
Komfortas nėra prabanga – tai sąlyga
Daug kas mano, kad mikroautobusas yra paprasta transporto priemonė – tarsi didesnis automobilis. Bet kai važiuoji ilgiau, kai reikia ilsėtis, kalbėtis, dalintis užkandžiais ar net pamiegoti, supranti, jog net trijų centimetrų tarpas tarp sėdynių gali pakeisti viską.
Aurima, kuri organizuoja moterų žygius gamtoje, pasakojo apie vieną klaidą: „Vieną kartą pasirinkom mikroautobusą, kuris atrodė labai tvarkingas. Bet sėdynės buvo tokios stačios, kad grįždamos moterys atsisakė kalbėti. Visos tik tylėjo ir skaičiavo kilometrus.“
Ir nuo tada ji žiūri ne į išorę, o į tai, kaip jaučiasi kūnas po valandos važiavimo.
Ne visi keliai tiesūs
Važiuojant kalnais arba mažesniais kaimo keliukais, pasikeičia viskas – nuo posūkių iki parkavimo. Kai kurie mikroautobusai valdomi kaip asmeniniai automobiliai, kiti – primena sunkvežimius. Jeigu planuoji sukti iš asfaltuoto kelio į žvyrą, vertėtų pagalvoti apie manevringumą ir kėbulo ilgį.
Nerijus, kelionių vadovas, kuris kas mėnesį važiuoja į Lenkijos kalnus, sako: „Jeigu mikroautobusas man per ilgas – žinau, kad teks stabdyti kas penkias minutes ir prašyti visų išlipti, kol apsisuksiu.“
Kai žinai, kad važiuosi ne tik autostrada, rinkis ne pagal logotipą, o pagal patirtį.
Tinkamas mikroautobusas sukuria ne kelionę, o istoriją
Geras transportas nekepa galvų. Nesukelia pykčio, kai kažkas pamiršta pasiimti laidą ar kai prireikia papildomos vietos daiktams. Geras mikroautobusas leidžia jaustis tarsi važiuotum su savo mašina – tik didesne, patogesne ir draugiškesne.
Jis tarsi rėmas kelionei, bet rėmas, kuris nespaudžia. Net jei esi išsitempęs, net jei visi pavargę, net jei grįžtant nori tik tylos.
Tinkamas mikroautobusas nešaukia apie save. Jis tiesiog leidžia tau važiuoti. Į kalnus, prie jūros ar į sodybą. Su artimaisiais, su kolegomis, su draugais. Jis nepaverčia kelionės patogumu – jis padaro ją įsimintiną.
Jei norisi važiuoti be rūpesčių – verta pasidairyti ten, kur mikroautobusai ne tik nuomojami, bet ir suprantami. Viena tokių vietų – „Movie Wheels“ Vilniuje (Panerių g. 56). Jie neapsiriboja vien techniniais parametrais – jų autobusiukai pritaikyti tiek ramioms išvykoms su šeima, tiek rimtam darbui kalnuose ar užsienyje. Ir kai žinai, kad už kampo visada gali paskambinti +37067319982 arba +37060409134, o pagalba veikia 24/7, atsiranda tas jausmas, kurio ieško visi keliautojai – ramybė, kad viskas bus gerai. O jei dar kyla klausimų – atsako greitai el. paštu: [email protected].
