Karas Ukrainoje ne tik iš naujo perrašo geopolitinius žemėlapius, bet ir iš pagrindų keičia ekonomines realijas. Maskvoje įsibėgėja sistemingas vidinių ir išorinių turtų perėmimas – tai nebe pavieniai atvejai, o struktūrinis reiškinys. Per pastaruosius trejus metus Rusijos valdžia konfiskavo apie 50 milijardų dolerių vertės turto. Šie veiksmai tampa pagrindiniu „tvirtovės Rusijos“ modelio ramsčiu, leidžiančiu Kremliui išgyventi Vakarų spaudimą ir karo sąlygomis kurti naują ekonominę tvarką.
Nacionalizacijos mastai: kam priklauso tie 50 milijardų?
Remiantis naujausiais tyrimais, Rusijos valdžia konfiskavo turtą, kurio vertė siekia 50 mlrd. dolerių. Šios priemonės taikytos ne tik Vakarų kompanijoms, kurios pasitraukė po karo pradžios, bet ir Rusijos verslams, nepakankamai lojaliems Kremliui. Užsienio verslai, įstrigę tarp geopolitinių įtampų ir sankcijų, pateko į Kremliaus kontrolės tinklą. O vietiniai verslininkai, bandę laviruoti tarp ekonominių galimybių ir politinio spaudimo, dažnai liko be savo įmonių.
„Tvirtovės“ ekonomika: išgyvenimo strategija ar kelias į izoliaciją?
Kremlius didžiuojasi, kad sugebėjo atlaikyti Vakarų bandymą „paskandinti“ Rusijos ekonomiką. Valdžia ne tik kompensavo sankcijų padarinius, bet ir perorientavo ekonomiką į vidaus rinką bei naujus partnerius Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Ši „tvirtovės“ strategija remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: nuosavybės kontrolės perėmimu, valstybės dominavimu ir izoliaciniu atsparumu. Tačiau šis kelias turi savo kainą – investicijų trūkumas, technologinis atsilikimas ir nuolatinė rizika verslui tapti valstybės taikiniu.
Užsienio įmonės, kurios pasitraukė iš Rusijos rinkos, tapo pirmosiomis šio proceso aukomis. Tačiau nemažai jų net nespėjo pasitraukti – turtas buvo areštuotas arba perduotas naujiems, valdžiai palankiems savininkams. Ši praktika išplito ir šalies viduje – kai kurios Rusijos bendrovės buvo nacionalizuotos, pasitelkiant įvairius teisinius mechanizmus, dažnai be realių galimybių apginti savo interesus. Tai siunčia aiškų signalą: ekonominė aplinka Rusijoje tampa vis labiau priklausoma nuo politinės lojalumo skalės.
Tuo metu NATO ginkluoja Ukrainą: dar viena fronto linija – ekonomika
Šalia šių ekonominių pokyčių JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos tieks ginkluotę Ukrainai per NATO. Tai reiškia ne tik karinės paramos tęstinumą, bet ir tolesnį spaudimą Rusijai – ne tik mūšio lauke, bet ir ekonomikos frontuose. Ginklai keliauja į Ukrainą, o sankcijos ir turto konfiskavimas – griauna įprastą verslo aplinką Rusijoje. Tai paralelios karo linijos: viena matoma frontuose, kita – įmonių balansų eilutėse.
Lietuvai šie pokyčiai svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos verslai, anksčiau veikę Rusijoje ar turėję partnerių šiame regione, rizikuoja netekti savo investicijų. Antra, stiprėjanti Rusijos izoliacija gali didinti regioninę įtampą ir turėti ilgalaikių pasekmių Baltijos šalių saugumui. Trečia, didėjantis Kremliaus spaudimas verslui ir ginklavimosi lenktynės kartu su NATO gali reikšti, kad ekonominis ir saugumo spaudimas mūsų regione tik stiprės. Tokie pokyčiai skatina Lietuvą dar aktyviau ieškoti alternatyvų tiek prekybos, tiek saugumo srityse.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
