2004 metai tapo istorine data Lietuvai, pažymėjusią šalies įstojimo į Europos Sąjungą įvykį. Praėjus dviem dešimtmečiams, verta apžvelgti, kaip šis įvykis paveikė Lietuvą – ne tik politine ir geopolitine prasme, bet ir kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje pateiksime įdomius faktus, kuriuose atsispindi Lietuvos pokyčiai per pastaruosius dvidešimt metų, remiantis statistiniais duomenimis ir analize, apimsiančia ekonomiką, demografiją, socialinę gerovę ir aplinką.
Kas pasikeitė per 20 metų tapus Europos sąjungos nare?
Pasinerkite į kelionę laiku ir atraskite įdomius faktus, kurie atskleis Lietuvos transformaciją per du dešimtmečius Europos Sąjungos narystėje.
- Lyginant įstojimo į Europos sąjungą pradžią su dabartiniais metais – 2004 metais Lietuvoje gyveno apie 3 398 929 gyventojų, 2024 aisiais metais užfiksuoti jau 2 886 515 gyventojų, iš kurių 1 519 868 sudarė moterys.
- 2004 metais gimė 29769 vaikai iš kurių (15166 berniukai ir 14603 mergaitės), o 2023 metais buvo užfiksuotas sumažėjęs gimstamumas. Naujagimių skaičius siekė 20008, iš kurių 10172 buvo berniukai ir 9836 mergaitės.
- Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 3,3 metais.
- Lietuvos migracijos balansas smarkiai pasikeitė per du dešimtmečius po įstojimo į ES. 2004 m. emigracija gerokai viršijo imigraciją – išvyko 6,8 karto daugiau žmonių nei atvyko. Tačiau 2023 m. situacija apsivertė: imigrantų skaičius trigubai viršijo emigrantų skaičių, daugiausia dėl sugrįžtančių Lietuvos piliečių.
- Kultūros įstaigų lankomumas augo iki pandemijos, tačiau 2020 m. karantino apribojimai smarkiai jį sumažino. Nors 2022 m. teatrų žiūrovų skaičius daugiau nei dvigubai išaugo, jis vis dar neatsigavo iki ikikrizinio lygio.
- Po įstojimo į Europos sąjungą neto darbo užmokestis išaugo daugiau nei 5 kartus. 2004 bruto buvo 332,9, o neto 242,0. 2023 metais bruto siekė 2014,0, o neto 1249,1.
- Nuo Lietuvos įstojimo į ES BVP vienam gyventojui išaugo daugiau nei 4,6 karto, 2023 m. pasiekdamas 25 066 EUR.
- Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 4,1 karto.
- Oro uostų keleivių srautas Lietuvoje nuo 2004 m. išaugo 5,4 karto. Nors pandemija smarkiai sumažino keleivių skaičių, jis jau vėl artėja prie ikikrizinio lygio.
Kas keičiasi Lietuvoje 2025-aisiais metais?
Šiais metais numatytas atlyginimų, pensijų bei vaiko pinigų augimas: MMA sieks 1038 eurus, vidutinė pensija – 673 eurus, vaiko pinigai – 122,5 euro.
Drauge su šiais augimais įsigalios didesni akcizai. Brangs ir alkoholis bei tabako gaminiai, o taip pat ir litras dyzelio kainuos brangiau: Butelis alaus kainuos 5 centais, pakelis cigarečių – 26 centais, litras dyzelino – 13 centų daugiau.
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja naujos mokėjimo sąskaitų taisyklės: pagrindinio paslaugų paketo kaina sieks 1 eurą per mėnesį, apimant iki 800 eurų grynųjų išėmimą iš bankomatų ir 15 pervedimų. Be to, atsiranda patogesnė investicinė sąskaita, tačiau panaikinama gyventojų pajamų mokesčio lengvata naujoms ilgalaikio draudimo ir pensijų kaupimo sutartims (esamoms lengvata galios iki 2035 m.).
Būsto pirkėjų taip pat lauks pokyčiai: nuo vasario 1 d. supaprastintas būsto paskolų refinansavimas, o nuo gegužės 1 d. galės rinktis realias fiksuotosios ir kintamosios palūkanų normas NT įsigijimo sutartims.
2025-ieji Lietuvoje pažymėti keliomis svarbiomis naujovėmis:
- Pradeda veikti Nacionalinė turizmo informacinė sistema su turistų duomenų rinkimo posistemiu „E. turistas“.
- Nuo sausio įsigalioja privaloma naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija.
- Azartinių lošimų srityje laukia pokyčiai: nuo kitų metų pradžios taikomas 22% mokestis, o nuo gruodžio įsigalioja atsakingo lošimo nuostatos.
- Savivaldybės nuo sausio turi užtikrinti tekstilės atliekų rūšiavimą, o nuo gegužės viešojo maitinimo įmonės nebedalins nemokamų vienkartinių plastikinių pakuočių.
Lietuvos ekonomika, po įstojimo į Europos Sąjungą, demonstravo ženklų augimą. Nors išlieka iššūkių, susijusių su emigracija, demografija ir gyvenimo kokybe, statistikai rodo spartų šalies progresą, tad lai šie nauji 2025 metai visiems būna sėkmingi ir geresni už praėjusius!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltiniai:
https://osp.stat.gov.lt/
Lrt.lt
