Neištikimybė – tai viena didžiausių išdavysčių, ypač kai ji nutinka laiminguose santykiuose. Daugelis mano, kad žmonės apgaudinėja tik tada, kai jiems trūksta aistros, dingo tarpusavio ryšys arba santykiuose atsirado nuoskaudų. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė – daugelis neištikimų žmonių vis dar myli savo partnerius, bet vis tiek pasirenka išdavystę. Kodėl taip nutinka? Kokie psichologiniai veiksniai verčia rizikuoti tuo, kas brangiausia? Štai keturios gilesnės priežastys, kodėl žmonės išduoda net būdami laiminguose santykiuose.
Naujumą ir jaudulį sukeliančių hormonų paieška
Romantika yra glaudžiai susijusi su smegenų dopaminergine sistema – tai ta pati grandinė, kuri skatina malonumą ir motyvaciją. Pradinėse santykių stadijose smegenys gamina daug dopamino – hormono, kuris sukelia euforijos jausmą. Kiekvienas prisilietimas, pokalbis ar akies mirksnis suteikia džiaugsmo, sustiprina potraukį partneriui ir kuria jaudulį.
Tačiau laikui bėgant šis pradinės aistros potvynis natūraliai slūgsta. Santykiai pereina į kitą etapą, kuriame dominuoja oksitocinas ir vazopresinas – hormonai, skatinantys pasitikėjimą ir prisirišimą. Tai reikalinga ilgalaikiam ryšiui, bet kai kuriems žmonėms sunku priimti jaudulio praradimą. Jiems aistra tampa priklausomybe, kurią bandoma susigrąžinti per neištikimybę.
Tačiau vietoj to, kad ieškotumėte naujumo su kitu asmeniu, galima kurti jį santykiuose. Tai gali būti nauji bendri užšiėmimai, netikėtos kelionės ar intymumo paįvairinimas. Romantika neprivalo blėsti – ji tiesiog reikalauja sąmoningo pastangų.
Taip pat skaitykite
Žmonės išduoda dėl baimės būti per daug pažintu
Paradoksalu, bet kartais žmonės apgaudinėja ne todėl, kad jaučia emocinį atotrūkį, o todėl, kad jaučia per didelį artumą. Ypač tie, kurie turi vengiantį prisirišimą, gali būti emociškai užsidarę ir bijoti per didelės priklausomybės nuo kito žmogaus. Jiems atrodo, kad kuo artimesni tampa santykiai, tuo labiau jie rizikuoja prarasti save.
Tokiais atvejais neištikimybė tampa savotišku emociniu skydų – ji padeda sukurti atstumą ir apsaugoti save nuo visiško atsivėrimo. Vis dėlto tikroji santykių stiprybė atsiranda ne per atsiribojimą, o per gebėjimą suderinti meilę ir asmeninę laisvę.
Tapatybės krizė – ar aš vis dar esu tas pats žmogus?
Ilgalaikiai santykiai sujungia du gyvenimus į vieną – kasdienybė, planai ir prioritetai tampa bendri. Tačiau kai kuriems tai gali sukelti jausmą, kad jie prarado save. Žmogus gali pradėti ilgėtis savo senosios versijos – tos, kuri buvo spontaniška, nepriklausoma ar nenuspėjama. Neištikimybė gali tapti nesąmoningu būdu susigrąžinti praeitį ir vėl pajusti jaunatvišką laisvę bei adrenalino antplūdį.
Tačiau autentiškumą galima atkurti neperžngiant išdavystės ribos. Svarbu nepamiršti savo individualumo net ir ilgalaikiuose santykiuose – skirti laiko asmeniniams pomėgiams, užmegzti naujas draugystes ir kurti erdvę savirealizacijai. Meilė ir asmeninis augimas neprivalo prieštarauti vienas kitam – jie gali egzistuoti kartu.
Žmonės išduoda dėl pasąmoningo savęs sabotažo
Kai kurie žmonės neištikimi ne todėl, kad jaučia nepasitenkinimą, o todėl, kad nesąmoningai tiki, jog jie nenusipelno laimės. Jei vaikystėje meilė buvo nestabili ar susijusi su skausmu, suaugus žmogus gali turėti giliai įsišaknijusį įsitikinimą, kad geri santykiai ilgai netrunka. Tokiu atveju neištikimybė tampa būdu savęs apsaugoti – geriau sugadinti santykius patiems, nei laukti, kol viskas sugrius savaime.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvos emocinės traumos gali daryti įtaką suaugusio žmogaus prisirišimo stiliui. Jei meilė anksčiau buvo susijusi su skausmu, gali atrodyti, kad saugūs ir stabilūs santykiai yra per geri, kad būtų tiesa. Todėl vietoj to, kad juos priimtų, kai kurie žmonės pasirenka juos sugriauti.
Žmonės išduoda kyla ne dėl santykių problemų, o dėl vidinių emocinių konfliktų. Siekiant išvengti tokių situacijų, svarbu nuolat augti tiek kaip porai, tiek kaip individualioms asmenybėms. Santykiai nereikalauja pasiaukojimo – jie turėtų suteikti erdvę savirealizacijai ir tikram emociniam ryšiui.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
