Briuselis šią savaitę vėl tapo Europos politikos epicentru. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prisijungė prie kolegų iš kitų ES šalių Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kurio dėmesio centre – prekybinė įtampa tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Derybos vyko sunkioje aplinkoje ir buvo paskelbta apie Donaldo Trumpo administracijos sprendimą nuo rugpjūčio 1 dienos įvesti 30 proc. muitus europietiškoms prekėms. Šis sprendimas jau dabar vadinamas viena didžiausių transatlantinių įtampų bangų per pastarąjį dešimtmetį, nes JAV tarifai numatomi pakankamai dideli.
JAV tarifai smogia į širdį: grėsmė Europos eksportui
Ministro Budrio žodžiai prieš prasidedant posėdžiui buvo atviri ir nedviprasmiški – tai bus nelengvos derybos. „Muitai nėra naudingi niekam. Turime vengti eskalacijos ir ieškoti abipusiai naudingų sprendimų“, – pabrėžė jis. Šis pareiškimas atspindi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Komisijos poziciją, kuria siekiama išlaikyti konstruktyvią partnerystę su Vašingtonu. Didėjanti ekonominė įtampa gali negrįžtamai paveikti eksportuojančių sektorių stabilumą visame žemyne – nuo automobilių pramonės Vokietijoje iki maisto produktų gamintojų Pietų Europoje.
ES prekybos santykiai su JAV yra vieni svarbiausių – JAV yra antras pagal dydį Europos eksporto partneris po Jungtinės Karalystės. Dėl naujų muitų įtampos ženklai jau matomi finansų rinkose, o kai kurios verslo šakos skaičiuoja būsimus nuostolius. Tuo pačiu metu auga spaudimas Europos lyderiams parengti atsakomąsias priemones, tačiau ministras Budrys akcentavo diplomatijos ir taisyklėmis grįstos tarptautinės prekybos svarbą.
ES ir Kinijos santykiai: delikatus balansavimas
Be transatlantinės krizės, posėdyje aptarta ir kita opi tema – ES santykiai su Kinija. Pastaraisiais mėnesiais Europos lyderiai vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos, tačiau kartu siekia išsaugoti stabilų prekybos bendradarbiavimą. Europos pramonė vis dar stipriai priklauso nuo Kinijos žaliavų, o tuo pačiu nerimaujama dėl nesąžiningos konkurencijos. Ministras Budrys ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka aiški: skaidrumas, taisyklės ir abipusė pagarba turi būti bet kokio ekonominio bendradarbiavimo pagrindas.
Ukraina – pamirštas ES strateginis testas?
Nors tarptautinės prekybos įtampa užgožė kitas temas, Budrys priminė dar vieną opų klausimą – ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartį. Pasak jo, dabartinis sutarties projektas stokoja strateginės ambicijos ir neužtikrina pakankamo ekonominio įtraukimo. „Ukraina – neatsiejama Europos saugumo ir ateities dalis. Turime judėti į priekį su ekonomine integracija,“ – kalbėjo Budrys.
Ši kritika nėra atsitiktinė – Lietuva jau kurį laiką aktyviai palaiko Ukrainos narystės ES siekius, ir ekonominė dimensija čia ne mažiau svarbi nei geopolitinė. Laisvosios prekybos sutartis ne tik atvertų Ukrainai daugiau galimybių, bet ir parodytų, kad ES sugeba veikti strategiškai, o ne tik reaguoti į krizes.
Europa kryžkelėje: išlikti vieningai ar pasiduoti spaudimui?
Šis Briuselio posėdis – tarsi veidrodis, atspindintis ES dabartinę būklę. Ekonominė įtampa, geopolitiniai iššūkiai, vidaus politinės trintys – visa tai verčia lyderius permąstyti Sąjungos kryptį. Lietuva, per ministro Budrio žodžius, siunčia aiškų signalą – būtina ginti bendras Europos vertybes, tačiau ir nebijoti kalbėtis, ieškoti sprendimų, net jei jie atrodo sunkiai pasiekiami.
