Triukšmo pavojus – tai nematoma grėsmė, kuri tyliai, bet užtikrintai trumpina mūsų gyvenimą. Tai ne tik nemalonus garsas, bet ir veiksnys, galintis sukelti infarktą, antrojo tipo diabetą bei netgi demenciją. Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria triukšmo poveikiui sveikatai ir jo ilgalaikėms pasekmėms.
Triukšmo pavojus: kaip tai veikia mūsų organizmą?
Londono St. George universiteto profesorė Charlotte Clark triukšmą vadina „visuomenės sveikatos krize”, kuri kasdien paveikia milžiniškus gyventojų skaičius. Tačiau apie šią problemą kalbama per mažai.
Mokslininkai tyrimais įrodė, kad transporto triukšmas turi tiesioginį poveikį širdies sveikatai. Dėl triukšmo padidėja širdies susitraukimų dažnis, prakaitavimas ir streso hormonų lygis. Net miegant, kai atrodo, kad triukšmo nejaučiame, organizmas vis tiek reaguoja – pagreitėja pulsas ir aktyvuojama nervų sistema.
Triukšmas veikia mūsų organizmą taip pat kaip oro tarša – jis palaipsniui didina kraujospūdį, silpnina kraujagysles ir skatina lėtinius uždegiminius procesus. Visa tai gali lemti didesnę širdies priepuolio, insulto ar diabeto riziką.
Kodėl kai kurie garsai mums malonūs, o kiti – žalingi?
Tyrėjai įrodė, kad skirtingi garsai sukelia skirtingas emocijas. Pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelės garsai dažnai ramina, o transporto spūsties triukšmas – kelia stresą. Mokslininkai aiškina, kad tai susiję su mūsų natūralia „kovok arba bėk” reakcija – organizmas reaguoja į potencialias grėsmes.
Triukšmo poveikis priklauso ne tik nuo jo garsumo, bet ir nuo to, ar galime jį kontroliuoti. Net jei garsas nėra labai stiprus, bet yra nenuspėjamas ir ilgalaikis, jis gali sukelti stresą ir neigiamai veikti sveikatą.
Triukšmo poveikis – kaip su juo kovoti?
Triukšmo poveikis sveikatai yra prilyginamas oro taršai, tačiau žmonės jį dažnai nuvertina. Ką galime padaryti, kad apsisaugotume?
- Sukurkime tylesnę aplinką – jei įmanoma, naudokime garso izoliaciją namuose ar darbe.
- Klausykimės raminančios muzikos – ji gali padėti sumažinti stresą ir atsipalaiduoti.
- Leiskime laiką gamtoje – natūralūs gamtos garsai, tokie kaip vandens šniokštimas ar paukščių čiulbėjimas, turi teigiamą poveikį psichikai.
- Venkime triukšmingų vietų – jei tai neįmanoma, naudokime ausų kištukus.
Mokslininkai pabrėžia, kad triukšmas yra „tylusis žudikas ir lėtas nuodas”, todėl turime daugiau dėmesio skirti tylesnės aplinkos kūrimui savo gyvenime. Kuo anksčiau pradėsime saugotis, tuo sveikesni būsime ateityje.
Šaltinis: https://www.bbc.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
