Karas tarp Ukrainos ir Rusijos įgauna naujas formas – kol fronto linijose vyrauja įprasta artilerijos kova, danguje vyksta tylus, bet skaudus susidūrimas. Liepos 15-osios naktis Rusijoje nebuvo tyli – virš penkių šalies regionų sprogo dešimtys ukrainietiškų dronų. Tai nebe pavienės atakos – tai sistemingas atsakas, primenantis, kad Ukraina ne tik ginasi, bet ir įgyja puolimo galią.
Dronų šturmas Voroneže
Voronežo regione, besiribojančiame su Ukraina, situacija naktį tapo kone karo zona. Kaip pranešė gubernatorius Aleksandras Gusevas, Rusijos oro gynybos pajėgos sunaikino 12 dronų. Tačiau kai kurie vis dėlto pasiekė savo taikinius. Sužeista mažiausiai 16 žmonių, tarp jų – nepilnametis. Smūgiai apgadino gyvenamuosius namus tiek mieste, tiek jo priemiesčiuose, nukentėjo ir komerciniai objektai.
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dronas trenkiasi į daugiabutį namą ir sprogsta, sukurdamas milžinišką ugnies kamuolį. Miesto meras Sergejus Petrinas patvirtino, kad apgadinta vaikų darželio teritorija, vaikai laikinai perkelti į kitas ugdymo įstaigas.
Smūgiai Lipetske ir Brianske
Lipetsko regione, kuris strategiškai svarbus dėl čia esančios oro pajėgų bazės – pagrindinio Rusijos karinės aviacijos mokymo centro, – dronas nukrito pramoninėje zonoje ir sužeidė vieną žmogų. Regiono gubernatorius Igoris Artamonovas pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai Ukraina smogia šiai teritorijai – atakos vykdomos nuosekliai.
Taip pat skaitykite
Tuo tarpu Briansko srityje, kaime Slučevskas, dronas sužeidė moterį. Tai rodo, kad Ukrainos dronai pasiekia ne tik fronto linijai artimas vietoves, bet ir giliau Rusijos viduje esančias gyvenvietes.
Ne tik smūgiai, bet ir strategija
Ukrainos dronų atakos tampa neatsiejama šalies atsako strategijos dalimi. Pasak gynybos analitikų, tokie smūgiai turi kelis tikslus: pirma – trikdyti Rusijos karinę logistiką ir infrastruktūrą; antra – siųsti signalą Maskvai, kad frontas gali bet kada atsirasti ir jų kieme. Ir trečia – išvarginti Rusijos oro gynybos sistemą, versdami ją naudoti brangius raketinius kompleksus prieš pigias, dažnai improvizuotas bepiločių orlaivių bangas.
Rusijos atsakas – 55 sunaikinti dronai
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad per naktį buvo sunaikinti net 55 Ukrainos dronai – tiek virš sausumos, tiek virš Juodosios jūros. Tai rodo, kad Ukraina rengė plataus masto puolimą. Nors Kremliaus propaganda skelbia, jog dauguma dronų buvo numušti, realūs padariniai – sužeisti civiliai ir apgadinta infrastruktūra – kalba apie spragas Rusijos gynyboje.
Šios atakos yra dalis platesnės tendencijos. Ukraina jau anksčiau taikėsi į strateginius objektus – naftos perdirbimo gamyklas, degalų bazes ir karinę infrastruktūrą. Ypač dažnai kartojasi smūgiai į Maskvą ir jos apylinkes, demonstruojant, kad net ir centrinė valdžia negali būti visiškai apsaugota.
Vakaruose – vis didesnis dėmesys dronų karui
Ukrainos bepiločių orlaivių programai vis daugiau dėmesio skiria ir Vakarai. JAV, nors susiduria su vidinėmis biurokratinėmis kliūtimis (kaip rodo „Blue UAS“ projektas), vis aktyviau remia ukrainiečių inovacijas. Dalis dronų yra gaminami pačioje Ukrainoje, dalis – adaptuoti iš komercinių technologijų. Tai leidžia kurti efektyvias, pigias ir sunkiai aptinkamas atakas.
Ukrainos dronų karas tapo pavyzdžiu, kaip mažesnė šalis gali technologijomis atsverti priešo kiekybinį pranašumą. Ne veltui šis metodas vadinamas „asimetriniu atsaku“.
Ukraina tyli, bet kalba veiksmais
Ukrainos pusė oficialių komentarų dėl šių atakų kol kas nepateikė. Tačiau tai atitinka šalies taktiką – leisti veiksmams kalbėti garsiau nei žodžiams. Dronai tampa ne tik kariniu įrankiu, bet ir simboliu: Ukraina sugeba smogti, atsakyti ir nebeleisti priešui jaustis saugiam net toli nuo fronto linijos.
Abi šalys neigia taikančios smūgius į civilius, tačiau per daugiau nei trejus karo metus žuvo tūkstančiai nekaltų žmonių – dauguma jų Ukrainoje. Pastarosios dronų atakos, nors ir tikslinės, parodo, kaip sunku išlaikyti karo taisykles, kai ginklas gali pasiekti beveik bet kurią vietą.
Taip pat skaitykite
Karo geografija plečiasi
Tai, kas prasidėjo kaip kova už išlikimą Ukrainos žemėje, dabar perkelta ir į Rusijos teritoriją. Karas tampa daugiaplaniu – nuo žvalgybos ir logistikos iki tolimojo puolimo oro taktikomis. Dronų atsiradimas fronte ir už jo rodo vieną: XXI a. kare nebėra aiškių frontų, o žala gali būti padaryta bet kada ir bet kur.
Tai ir psichologinė kova – kiekviena sprogusi bepilotė skatina nerimą tarp Rusijos gyventojų, menkina Kremliaus pažadus dėl saugumo ir formuoja ilgalaikį spaudimą tiek vidaus, tiek išorės politikai.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
