Liepos pradžioje Čekijos Vyriausybė paskelbė svarbų ir aiškų sprendimą: nuo šiol jokios viešojo administravimo institucijos šalyje nebegali naudotis Kinijos dirbtinio intelekto bendrovės „DeepSeek“ sprendimais. Priežastis – ne technologinis nepasitikėjimas, o vis garsiau skambanti aliarmo sirena dėl nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų apsaugos.
Kodėl Čekija uždraudė „DeepSeek“?
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala paskelbė apie sprendimą per tiesioginę spaudos konferenciją. „Vyriausybė nusprendė uždrausti naudoti dirbtinio intelekto produktus, programas, sprendimus, svetaines ir paslaugas, teikiamas „DeepSeek“, visoje valstybės viešojo administravimo sistemoje“, – sakė jis.
Šis sprendimas nėra pavienis ar atsitiktinis. Pastaraisiais metais Kinijos įmonės vis dažniau susiduria su įtarimais dėl galimo duomenų nutekinimo, šnipinėjimo grėsmių ar net tyčinio informacijos rinkimo valstybės naudai. Dirbtinis intelektas, galintis apdoroti didelius duomenų kiekius, tampa ne tik inovacijų varikliu, bet ir naujausiu geopolitinio karo įrankiu.
Ne tik Čekija: Europoje – griežtėjanti siena
Čekija tik seka jau anksčiau pasirinktu keliu. Prieš ją savo ribojimus „DeepSeek“ paslaugoms įvedė Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Šiose šalyse kilo rimtų abejonių, ar ši Kinijos įmonė gali užtikrinti atitikimą Europos duomenų apsaugos reglamentui (GDPR). Dar svarbiau – ar tokios programos negali tapti tiltu Kinijos žvalgybai prie strateginių, jautrių ar net karinių duomenų.
Dauguma šalių neprieštarauja pačiai dirbtinio intelekto technologijai – jos taikymas medicinoje, švietime ar ekonomikoje laikomas būtinu progresui. Tačiau klausimas yra, kieno rankose ta technologija atsiduria. Kinijos įmonės, kaip rodo praktika, dažnai turi pareigą bendradarbiauti su savo šalies valdžia. Tai reiškia, kad net geriausios DI sistemos gali tapti įrankiu valstybės interesams ginti, jei tik to prireiks.
Kas kelia didžiausią baimę?
Pagrindinis nerimo šaltinis – duomenų kontrolė. Dirbtinis intelektas remiasi milžiniškais informacijos kiekiais – tekstais, vaizdais, balsais, asmens identifikavimo duomenimis. Kai tokie duomenys patenka į sistemą, valstybei, kuriai ta įmonė priklauso, atsiranda potenciali prieiga prie visos informacijos – net jei jos turinys jautrus ar strategiškai svarbus.
Tai kelia pavojų ne tik viešosioms įstaigoms, bet ir piliečių privatumui. Jei valstybės institucijos, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ar mokesčių tarnybos, naudotų tokias sistemas, visų gyventojų informacija galėtų būti perimta ar panaudota neteisėtai. Tokie scenarijai, anksčiau skambėję kaip paranoja, šiandien tampa realaus saugumo strategijų dalimi.
Europa formuoja naują požiūrį į DI rizikas
Europos Sąjunga jau kuria pirmąjį pasaulyje „AI Act“ – teisės aktą, kuris klasifikuos dirbtinio intelekto sistemas pagal rizikos lygius ir nustatys griežtus reikalavimus jautrioms technologijoms. Tuo pačiu metu vis daugiau šalių imasi ir savarankiškų veiksmų – ne tik draudimų, bet ir vietinių alternatyvų kūrimo.
DI nebėra tik technologija – tai tapo ir nacionalinės gynybos, ir ekonominio suvereniteto dalimi. Kova dėl kontrolės vyksta nebe tik kibernetinėse erdvėse, bet ir tarp kodų eilučių, duomenų serverių ir algoritminių sprendimų.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
