Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo trūkumas, pradeda neigiamai veikti mūsų kūną jau ankstyvame amžiuje, o pirmieji požymiai ir žala organizmui gali pasirodyti jau apie 36 metus. Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie nuo jaunystės turėjo nesveikus santykius su šiais įpročiais, vidutinio amžiaus pasiekę susiduria su rimtomis fizinėmis ir psichinėmis sveikatos problemomis.
Rūkymas ir psichinė sveikata
Tyrimo duomenys rodo, kad rūkymas tiesiogiai susijęs su prasta psichine sveikata. Ilgalaikis nikotino vartojimas gali padidinti depresijos riziką, ir ši žala ima ryškėti jau vidutinio amžiaus žmonėms. Tiesa, ši žala nėra tik tiesioginė, nes nikotinas veikia organizmą ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, mažindamas organizmo atsparumą stresui ir sutrikdydamas smegenų funkcijas.
Be to, rūkymas gali sumažinti smegenų gebėjimą efektyviai apdoroti emocijas, todėl rūkantys žmonės dažnai jaučiasi labiau nerimastingi ir prislėgti. Palaipsniui sukuriamas užburtas ratas, kuriame psichinės sveikatos problemos tik gilėja. Tai įrodo, kad rūkymas nėra tik fizinė priklausomybė, bet ir svarbus psichologinis veiksnys, kurį reikia įveikti siekiant geresnės gyvenimo kokybės.
Alkoholio vartojimas ir sveikatos problemos
Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad alkoholio vartojimas daro didelę žalą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Vyrai, kurie per metus išgeria apie 269 litrus 5% alaus, o moterys – 182 litrus, patiria didelį pavojų susirgti širdies ligomis, kepenų problemomis ir kitomis rimtomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.
Be to, alkoholio vartojimas stipriai padidina depresijos riziką ir sukelia psichinį nuovargį bei jausmą, kad gyvenimas praranda prasmę. Ilgalaikis alkoholio vartojimas taip pat sutrikdo miego kokybę, kas dar labiau pablogina psichinę sveikatą ir padidina stresą.
Kiekvienas papildomas alkoholio kiekis ilgainiui didina pavojų vystytis lėtinėms ligoms, o netgi pasibaigus tiesioginei alkoholio vartojimo fazei, šios pasekmės gali tęstis ilgus metus. Tai rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimo ribojimą jau ankstyvame amžiuje, kad būtų išvengta rimtų sveikatos sutrikimų vėlesniame gyvenime.
Fizinis aktyvumas ir sveikatos būklė
Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių geros sveikatos sudedamųjų dalių. Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie mankštinasi rečiau nei kartą per savaitę, turi žymiai prastesnę fizinę sveikatą. Reguliarus judėjimas padeda išlaikyti širdies, kaulų, raumenų ir psichinę sveikatą. Deja, fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, tokius kaip raumenų silpnumas, sąnarių problemos ir chroniškos ligos, kurios gali vystytis sulaukus 30-40 metų.
Be to, fizinio aktyvumo trūkumas tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą, padidina nutukimo ir diabeto riziką, taip pat susijęs su didesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Ilgalaikis neaktyvumas taip pat gali paveikti psichinę sveikatą, nes trūksta endorfinų, kurie padeda kovoti su stresu ir nerimu. Reguliarus judėjimas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką, užkerta kelią lėtiniams nuovargio ir depresijos simptomams.
Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Tyrimo duomenimis, sveikatos problemos, susijusios su nesveikais įpročiais, gali pasireikšti jau apie 36 metus. Tai yra amžius, kai pirmieji simptomai, tokie kaip depresija, fizinis silpnumas, nuovargis ir kitos su gyvenimo kokybe susijusios problemos, pradeda pasireikšti aiškiai. Tai puikus priminimas, kad šiuos įpročius reikėtų koreguoti kuo anksčiau, kad vėlesniame gyvenime išvengtume rimtų sveikatos sutrikimų.
Kuo anksčiau žmogus pradeda atsisakyti žalingų įpročių ir įveda sveikesnį gyvenimo būdą, tuo didesnė tikimybė, kad jis išvengs sunkių lėtinių ligų ir ilgiau išliks energingas bei sveikas. Tuo pačiu, ankstyvas pokyčių įvedimas gali padėti pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę būklę, taip užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę ateityje. Todėl svarbu suprasti, kad mažos pastangos šiandien gali turėti didžiulį teigiamą poveikį ateityje.
Kaip sumažinti riziką?
Mokslininkai pabrėžia, kad nepaisant to, kaip anksti pradėjome rūkytis, vartoti alkoholį ar vengti fizinio aktyvumo, visada galima pakeisti savo gyvenimo būdą. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir alkoholio bei rūkymo atsisakymas gali žymiai sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Be to, tokie pokyčiai ne tik pagerins fizinę būklę, bet ir sustiprins psichinę sveikatą, sumažins depresijos riziką ir užtikrins ilgą bei sveiką gyvenimą.
Tyrimai aiškiai parodo, kad nesveiki įpročiai pradeda neigiamai veikti organizmą jau vidutinio amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į tai, svarbu kuo anksčiau imtis priemonių, kad užkirstume kelią ilgalaikėms problemoms, kurios gali pasireikšti dėl rūkymo, alkoholio vartojimo ir fizinio aktyvumo trūkumo. Žmonės, kurie pradeda sveikai gyventi anksti, turi didesnę galimybę gyventi ilgai ir be didelių sveikatos problemų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
