Žmogaus smegenys nuolat prisitaiko prie aplinkos: kaupia prisiminimus, mokosi naujų įgūdžių, analizuoja emocijas ir socialinius ryšius. Tačiau kokie veiksniai iš tikrųjų lemia mūsų smegenų vystymąsi, plastiškumą ar jų nykimą? Naujausi neurologiniai tyrimai pateikia įdomių ir netikėtų įžvalgų apie tai, kas iš tiesų veikia mūsų smegenų veiklą – nuo užteršto oro iki nostalgiškų melodijų. Pateikiami penki svarbiausii pastarųjų metų moksliniai atradimai, kurie padeda geriau suprasti žmogaus smegenų veiklą ir jų pokyčius.
Nauji moksliniai atradimai: oro tarša gali lemti atminties silpnėjimą
Mokslininkai iš Proceedings of the National Academy of Sciences atskleidė, kad kvėpuojant užterštu oru, smegenyse gali įvykti cheminiai pokyčiai, silpninantys atmintį. Tyrimo metu buvo analizuotas procesas, vadinamas S-nitrozilinimu, kuris keičia svarbų atminties baltymą CRTC1. Šis baltymas paprastai padeda aktyvuoti genus, susijusius su mokymusi. Bet kai yra paveikiamas uždegimų ar toksinų, jis praranda ryšį su kitu svarbiu baltymu – CREB.
Įdomu tai, kad pelėms ir žmogaus nervų ląstelėms, turinčioms atminties sutrikimų, užblokavus šią reakciją, atminties funkcijos pagerėjo. Tai rodo, kad oro užterštumo sukeltus smegenų pažeidimus galbūt galima sumažinti ar net atkurti. Tai svarbi žinia tiek neurodegeneracinių ligų prevencijai, tiek gydymui.
Nostalgija – galingas smegenų stimuliatorius
Tyrimas, publikuotas žurnale Human Brain Mapping, parodė, kad nostalgiška muzika aktyvuoja smegenų sritis, atsakingas už prisiminimus, emocijas ir savęs suvokimą. Žmonės, klausęsi jiems emociškai svarbių dainų, parodė didesnį aktyvumą hipokampe, medialinėje prefrontalinėje žievėje ir priekinėje saloje.
Ypač stiprus atsakas pastebėtas vyresnio amžiaus žmonėms, kas rodo, kad nostalgiška muzika gali tapti veiksmingu emocinio stabilumo ir atminties palaikymo įrankiu senstant. Šis atradimas taip pat pagrindžia personalizuotos muzikos terapijos naudą žmonėms, sergantiems demencija.
Nauji moksliniai atradimai: politinės pažiūros gali atsispindėti smegenų struktūroje
Neuroscience publikuotas tyrimas nustatė, kad autoritarinių pažiūrų žmonių smegenys turi struktūrinių skirtumų, nepriklausomai nuo jų politinės krypties. Dešiniųjų pažiūrų autoritarai turėjo mažesnį pilkąjį audinį dorsomedialinėje prefrontalinėje žievėje – zonoje, atsakingoje už empatiją ir moralinį mąstymą. Tuo tarpu kairiųjų pažiūrų autoritarai pasižymėjo plonesne žieve priekinėje dešinėje saloje – srityje, susijusioje su emocijų valdymu.
Nors tyrimas buvo ribotas imties įvairove, jis leidžia kelti klausimus apie tai, kaip smegenų struktūra gali būti susijusi su ilgalaikėmis mąstymo schemomis ir socialiniais išgyvenimais.
Smegenų sinapsės mokosi skirtingais būdais
Science žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad neuronai nesilaiko vieno vienintelio mokymosi principo – skirtingose to paties neurono sinapsėse galioja skirtingi „mokymosi dėsniai“. Kai kurios stiprina ryšius, kai neuronai aktyvuojasi kartu, kitos – veikia nepriklausomai nuo neurono veiklos.
Tai paaiškina, kaip mūsų smegenys geba vienu metu apdoroti sudėtingą informaciją, prisitaikyti prie naujų patirčių ir multitaskinti. Šios žinios svarbios ne tik dirbtinio intelekto tobulinimui, bet ir psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, gydymui.
Vaikų smegenys skirtingai reaguoja į knygas ir ekranus
Tyrimas, publikuotas žurnale Developmental Science, parodė, kad vaikų, kuriems skaitomos knygos, smegenys aktyvuojasi kitaip nei tų, kurie žiūri pasakas ekrane. Skaitymo metu aktyvesnė buvo dešinioji smegenų pusrutulio dalis, susijusi su socialiniu suvokimu ir dėmesio bendrumu, o ekranai suaktyvino abi puses tolygiai.
Tai rodo, kad gyvas bendravimas ir socialinis ryšys skaitant vaikui padeda formuoti svarbius neuroninius takus, reikalingus empatijai, kalbos supratimui ir bendravimui. Nepaisant nedidelės imties, šis tyrimas sustiprina jau anksčiau žinomas žinias apie skaitymo naudą ankstyvame amžiuje.
Smegenys yra neįtikėtinai jautrios tiek mūsų emocijoms, tiek aplinkai. Oro kokybė, muzika, politinės pažiūros, mokymosi būdai ir net tai, kaip mes bendraujame su vaikais – visa tai formuoja mūsų neuroninius tinklus. Šie nauji moksliniai atradimai atveria kelią ne tik geresniam mūsų smegenų pažinimui, bet ir naujiems būdams jas apsaugoti, lavinti ir stiprinti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
