Terapija dažnai pristatoma kaip stebuklingas sprendimas visoms emocinėms problemoms. Tačiau realybėje daug žmonių jaučiasi nusivylę, kai po kelių ar net keliolikos susitikimų su psichologu nejaučia jokio pastebimo pagerėjimo. Galbūt neįvyko tas emocinis „prasilaužimas“, kurį matome filmuose, o gal net po nuoširdaus atsivėrimo vis dar jaučiatės tarsi stovintys vietoje.
Svarbu suprasti – jei terapija neveikė, tai nereiškia, kad esate „per daug pažeistas“ ar kad jūsų problemos neįveikiamos net profesionalams. Kaip teigia licencijuota šeimos terapeutė Esther Boykin, kiekvieno žmogaus kelionė su emocine sveikata yra skirtinga. Tai, kas padeda vienam, gali visai netikti kitam. Tad panagrinėkime, kodėl terapija kartais „neveikia“ ir ką galima daryti kitaip.
Terapija neveikia, nes pasirinkote ne tą terapijos rūšį
Ne visa terapija vyksta taip, kaip įsivaizduojama – gulint ant sofos ir kalbant apie vaikystę. Egzistuoja daugybė terapijos metodų, ir ne visi jie tinkami kiekvienam. Jei jaučiate, kad seansai tampa tiesiog emociniu išsikalbėjimu be jokio struktūros ar rezultatų, galbūt jums labiau tiktų kognityvinė elgesio terapija (KET) ar dialektinė elgesio terapija (DET)– jos orientuotos į konkrečius įgūdžius ir elgesio pokyčius.
Jei kalbėjimas neduoda naudos sprendžiant praeities traumas, galite išbandyti EMDR (akių judesių desensitizacijos ir perdirbimo terapiją). O jei žodinė terapija išvis ne jūsų stichija – verta pasidomėti meniniais ar kūno terapijos metodais, kurie pasitelkia kūrybą ar judesį.
Taip pat skaitykite
Gali būti, kad tai – ne jūsų terapeutas
Kaip ir santykiuose, taip ir terapijoje – ne su kiekvienu „susikabina“. Jūs turite jaustis saugiai, nebūti teisiami, galėti atsiverti. Net jei terapeutas turi gerą kvalifikaciją, jei jo asmenybė, kalbėjimo stilius ar net energija jums netinka – natūralu, kad rezultatai bus riboti.
Kartais vienas terapeutas gali atrodyti per šaltas, kitas – per aktyvus. Vienam reikia griežtesnio, „tiesiai šviesiai“ kalbančio specialisto, kitam – jautresnio, empatiško klausytojo. Ieškoti „savo“ specialisto nėra silpnumo ženklas – tai būtina sąlyga, kad terapija būtų efektyvi.
Terapija neveikia, jei nesąmoningai laikote kažką viduje
Terapija reikalauja atvirumo – tiek su terapeutu, tiek su savimi. Tačiau būti sąžiningam apie sunkiausius savo gyvenimo aspektus dažnai yra labai sunku. Gėda, kaltė ar baimė būti nesuprastam dažnai trukdo pasakyti tiesą.
Jei slepiate svarbias detales ar švelninate savo elgesį, terapeutui tampa sudėtinga suprasti visą paveikslą ir suteikti tikrai naudingą pagalbą. Progresas reikalauja, kad drįstumėte pažvelgti į savo vidų be kaukių.
Terapijos efektyvumas priklauso ir nuo nuoseklumo
Vienkartiniai apsilankymai kartą per mėnesį, dažnas vėlavimas ar seansų praleidinėjimas siunčia žinutę, kad dar nesate visiškai pasiryžę pokyčiui. Tam, kad pradėtų formuotis emocinis ryšys su terapeutu ir atsirastų proveržis, reikia nuoseklumo – tiek laike, tiek asmeniniame įsitraukime.
Reguliarus lankymasis padeda palaipsniui gilintis į temas, o tai leidžia pastebėti net ir subtilius pokyčius.
Galbūt tikitės per greitų rezultatų
Terapija nėra greitas sprendimas ar stebuklingas vaistas. Pirmiausia, reikia laiko sukurti pasitikėjimą su specialistu. Be to, dauguma terapijos tikslų – kaip emocinis augimas ar traumų apdorojimas – reikalauja mėnesių, o kartais ir metų.
Dažnai pažanga būna ne tokia dramatiška, kaip tikimės – mažesni emociniai protrūkiai, geresnis savęs pažinimas, tylesni vidiniai pokyčiai. Bet tai ir yra ženklas, kad terapija juda tinkama kryptimi.
Jei jūsų pirmoji (ar kelios) terapijos patirtys nuvylė – nenusiminkite. Tai nereiškia, kad terapija jums netinka. Galbūt dar neatradote tinkamo specialisto ar metodo. O gal reikia šiek tiek daugiau laiko. Ir net jei galiausiai nuspręsite, kad terapija – ne jūsų kelias, žinokite: emocinis augimas ir palaikymas turi daug formų. Tai gali būti bendruomenės parama, savipagalbos praktikos ar kūrybinė raiška. Svarbiausia – ieškoti būdų, kaip jūs jaučiatės matomi, girdimi ir iš tikrųjų suprasti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
