Artėjant žiemai, Ukrainos dangų gali užtemdyti precedento neturinčios bepiločių orlaivių atakos. Amerikos Karo studijų institutas (ISW) įspėja: Rusija artimiausiais mėnesiais gebės vienu metu paleisti net iki 2000 smogiamųjų dronų „Shahed“. Tai būtų pati masyviausia bepiločių ataka per visą plataus masto karo istoriją.
Naujas karo lygmuo: nuo šimtų iki tūkstančių dronų
2024 m. rudenį Rusija vidutiniškai paleisdavo apie 2000 dronų per mėnesį. Dabar skaičiai paskirstomi jau kitaip – tiek pat bepiločių bus paleidžiama ne per 30 dienų, o per vieną naktį. ISW duomenimis, nuo metų pradžios dronų atakų skaičius kas mėnesį augo net 31 %. Jei sausį buvo fiksuojamos 100–200 vienetų naktinės atakos, tai liepos 9-ąją Ukraina patyrė rekordinį smūgį – 728 dronai iškart. Tai buvo ne išimtis, o būsimo karo modelio repeticija.
Generalinis majoras Kristianas Froydingas iš Vokietijos patvirtino šią informaciją: šiuo metu Rusija gali kas 3–5 dienas paleisti 700–800 bepiločių ir kartu dešimtis raketų. O tikrasis Kremliaus tikslas – turėti galimybę vienu metu smogti iki 2000 dronų, kuriais būtų masiškai atakuojamos ne tik karinės, bet ir civilinės struktūros.
Taktika: išsekinti, pramušti, sunaikinti
Tokių mastų dronų atakos yra ne tik psichologinio karo priemonė. Tai – kruopščiai suplanuota strategija, skirta išeikvoti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos (PVO) resursus. Kiekvienas „Shahed“ – tai ne tik potenciali bomba, bet ir provokacija, kuri priverčia Ukrainą naudoti brangias vakarietiškas raketas. Kuo daugiau dronų ore, tuo didesnė tikimybė, kad bent dalis jų prasibraus pro gynybą ir smogs taikiniams – nuo elektros tinklų iki gyvenamųjų namų.
Rusijos strategija – ne tik sunaikinti infrastruktūrą, bet ir išvarginti šalies bei jos sąjungininkų išteklius. Didėjant spaudimui iš oro, Ukrainai vis sunkiau racionaliai paskirstyti ribotus resursus: ar ginti energetikos objektus, ar miestų centrus, ar kariuomenės pozicijas.
Karo fabrikai ir dronų gamybos tempai
Rusijos bepiločių arsenalą sudaro daugiausia Irane licencijuoti „Shahed“ dronai, bet šalies pramonė sparčiai plečiasi. Dronų gamyba tapo prioritetiniu kariniu sektoriaus projektu. Nepaisant sankcijų, Kremlius vis dar randa būdų gauti reikalingų komponentų, ypač iš Azijos rinkų ir per trečiąsias šalis. Pagal ISW prognozes, jei dabartinės tendencijos nesikeis, lapkritį Rusija jau turės paruoštą technologinę bazę vienai masinei 2000 dronų atakai.
Tokia apimtis būtų ne tik grėsmė, bet ir iššūkis visai vakarietiškai gynybos architektūrai. Net pažangiausios PVO sistemos, tokios kaip „Patriot“ ar „IRIS-T“, turi savo ribas – ypač kai tenka atremti šimtus pigių ir sunkių taikinių tuo pačiu metu.
Ką tai reiškia Ukrainai ir Vakarams?
Masiniai bepiločių šturmavimai keičia karo eigą. Jie ne tik kenkia Ukrainos infrastruktūrai, bet ir testuoja Vakarų paramos efektyvumą. Jei Ukraina bus priversta šaudyti po 5 milijonų dolerių raketą į 20 tūkst. dolerių kainuojantį „Shahed“, toks ekonominis disbalansas ilgainiui gali tapti lemiamu veiksniu mūšio lauke.
Dar svarbiau – tai signalas NATO valstybėms. Jei bepiločiai tampa pagrindine karine jėga regione, jų gamyba, neutralizavimas ir atsparumo jiems didinimas turi tapti prioritetu ir gynybos, ir inovacijų srityse. Tai ne vien Ukrainos karas – tai viso regiono saugumo testas.
Maskva kuria naują karo logiką
Karinės strategijos esmė – ne vien tankai ar fronto linija, bet ir gebėjimas įvesti naujas žaidimo taisykles. Kremlius tai suprato ir ėmėsi plataus masto „technologinio karo“. „Shahed“ tipo dronai tampa šio karo simboliu – pigūs, gausūs ir sunkiai numušami, jie atveria galimybes perrašyti karo eigą be brangių aviacinių operacijų. Vietoje piloto – algoritmas. Vietoje ilgo planavimo – masinis atakų srautas.
Ši naujo tipo karo taktika verčia permąstyti ir NATO šalių gynybos architektūrą. Dronų atakų ekonomika yra žiauri – ji išnaudoja brangių gynybos sistemų silpnybes ir kelia klausimą: kiek laiko Ukraina ir jos rėmėjai išlaikys finansinę pusiausvyrą? Todėl vis dažniau kalbama ne tik apie daugiau oro gynybos sistemų, bet ir apie pigių, greitų ir universalių sprendimų – tokių kaip lazeriai, trukdymo sistemos ar bepiločių „gaudytojai“ – vystymą.
Psichologinis spaudimas – ne mažesnė grėsmė
Masinės dronų atakos veikia ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir visuomenės psichiką. Kas keliolika valandų sklindantys sirenų kauksmai, naktinės atakos, elektros tiekimo trikdžiai ir gyvenimo nuolatinėje įtampoje rutina – visa tai išvargina tiek kariuomenę, tiek civilius. Tokia emocinė dinamika – dalis Kremliaus plano: kelti paniką, kurti chaosą, silpninti moralę.
Ukrainos miestuose jau dabar veikia naktinės dronų stebėjimo grupės, savanoriai, kurie padeda PVO pajėgoms fiksuoti bepiločių trajektorijas. Tai rodo, kad visuomenė dar išlaiko pasitikėjimą ir ryžtą, tačiau kartu tai rodo ir aiškią grėsmę: nuolatinis stresas gali būti panaudotas kaip ginklas, ypač prieš civilius.
Ateitis priklauso nuo sprendimų greičio
Šiandien karas Ukrainoje vis dažniau primena nebe tankų ar artilerijos mūšį, o technologijų lenktynes. Kas greičiau reaguos, kas greičiau prisitaikys, kas ras efektyvesnį gynybos sprendimą – tas ir išliks. Rusija spėjo prisitaikyti prie bepiločių karo logikos, Ukraina stengiasi neatsilikti, o Vakarai turi suvokti, kad jų parama šiuo metu yra ne pagalba, o išlikimo sąlyga.
Masinės dronų atakos – tai XXI a. karo veidas. Jis pigesnis, greitesnis ir labiau bauginantis nei bet kada anksčiau. Ir jis jau čia.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash, jei nenurodyta kitaip.
