Vis daugiau europiečių, ypač jaunimo, vilki drabužius, kurių kilmė – itin žemos kainos ir socialinių tinklų influencerių išaukštinta mados gigantė Shein. Tačiau po šiuo viliojančiu prekės ženklu slypi ne tik itin spartus prekių atnaujinimas, bet ir rimtos aplinkosaugos, etikos ir ekonominės nelygybės problemos. Vis dažniau keliama klausimų – ar „pigu“ nėra per brangu mūsų planetai ir žmogaus orumui?
Kas iš tiesų yra Shein?
Įkurta Kinijoje 2012 metais, o dabar įsikūrusi Singapūre, Shein – tai elektroninė drabužių ir aksesuarų parduotuvė, kuri 2022 m. pasiekė net 23 milijardų dolerių apyvartą. Šiuo metu įmonė turi apie 16 tūkstančių darbuotojų visame pasaulyje, o jos prekių katalogas – išties stulbinantis: realiu laiku galima rasti daugiau nei 470 tūkstančių skirtingų modelių.
Didžioji dalis gamybos vyksta Kinijoje, per daugiau nei 7000 tiekėjų, nors pati įmonė produkcijos savoje šalyje neparduoda. Didžiausios rinkos – Europa ir JAV. Vien Prancūzijoje 2024 m. Shein jau sudarė 3% visų išlaidų drabužiams ir avalynei. Skaičiuojant pagal vienetų kiekį, ji netgi lenkia visus kitus drabužių tiekėjus šioje šalyje.
Aplinkai nedraugiškas modelis
Shein populiarumo kaina – ne tik žmonių darbo sąlygos, bet ir milžiniškas poveikis klimatui. „Paris Good Fashion“ duomenimis, Shein per vienerius metus padidino anglies dvideginio emisijas net 80%. Didžioji dalis prekių siunčiama oru – net 99,8% visų pristatymų vyksta būtent šiuo būdu, kuris yra vienas taršiausių.
Ekologinės organizacijos, tokios kaip „Les Amis de la Terre“, kritikuoja Shein dėl itin plataus ir greitai besikeičiančio asortimento, kuris skatina impulsyvų vartojimą ir didina atliekų kiekį. Drabužiai dažnai perkami ne ilgam dėvėjimui, o trumpalaikiam pasirodymui socialiniuose tinkluose – po to jie dažnai atsiduria sąvartynuose.
Etika ir darbo sąlygos – kelia nerimą
Shein kaltinama bendradarbiaujanti su tiekėjais, kurių darbo sąlygos kelia abejonių. Įmonė viešai deklaruoja, kad taiko Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją atitinkantį elgesio kodeksą, tačiau nepriklausomi tyrimai rodo, kad kai kuriuose fabrikuose darbuotojai dirba po 12–18 valandų per dieną, neturėdami socialinių garantijų ar saugių darbo sąlygų.
Be to, Shein aktyviai išnaudoja įstatymų spragas – siunčia prekes mažomis siuntomis, taip apeidama muito mokesčius. Tai sukelia neteisingą konkurenciją Europos įmonėms, kurios laikosi griežtesnių standartų.
Reakcija iš valdžios – vėluojanti, bet auganti
Europos Komisija jau reaguoja. 2025 m. planuojama įvesti 2 eurų mokestį kiekvienam mažam siuntiniui iš trečiųjų šalių – didžioji jų dalis atkeliauja iš Kinijos. Tuo tarpu JAV jau ėmėsi griežtesnių veiksmų: gegužę įvesti net 120% muito mokesčiai Shein siuntiniams, nors vėliau šis tarifas sumažintas iki 54%.
Prancūzijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad net 94% azijietiškų e. platformų prekių neatitinka ES reikalavimų – o 66% jų netgi pavojingos. Tai rodo ne tik reglamentavimo spragas, bet ir vartotojų saugumo nepaisymą.
Kaip atsako pati Shein?
Shein teigia, kad jos modelis yra „gamyba pagal paklausą“, todėl ji neva sumažina gamybos perteklių ir atliekų kiekį. Įmonė pasiryžusi iki 2050 m. pasiekti anglies neutralumą, o šį tikslą esą patvirtino nepriklausoma iniciatyva „Science Based Targets“.
Shein taip pat žada investuoti 13 milijonų eurų į produktų saugumo ir atitikties programas 2025 metais, o auditus atlieka 15 nepriklausomų tarptautinių testavimo agentūrų, tarp jų – „Bureau Veritas“. Vis dėlto, daug ekspertų tai laiko daugiau viešųjų ryšių taktika nei realia atsakomybe.
Vartotojų atsakomybė – ne mažiau svarbi
Shein sėkmė – tai ir mūsų pasirinkimų atspindys. Jei rūpinamės aplinka, socialiniu teisingumu ir kokybe, turime kritiškai įvertinti, ką perkame. Pigus drabužis dažnai slepia tikrąją kainą – kenčiančius darbuotojus, teršiamą planetą ir iškreiptą ekonomiką. Pasirinkimas ne visada lengvas, bet jis – mūsų rankose.
Nuo tendencijų vergovės – prie sąmoningo vartojimo?
Šiuolaikinė greitoji mada verčia vartotojus jaustis, tarsi jie nuolat „vėluoja“ – kolekcijos keičiasi kasdien, algoritmai pateikia personalizuotas rekomendacijas, o įsigyti prekę tampa paprasčiau nei kada nors anksčiau. Tačiau šis tempas turi pasekmių. Dėl Shein veiklos pobūdžio pirkėjai dažnai renkasi kiekybę, o ne kokybę. Tai sukuria užburtą ratą – prastai pasiūti drabužiai greitai plyšta, nusiskalbia, netenka formos ir skatina dar vieną „greitą“ pirkimą.
Paradoksalu, bet net ir ekonominiu požiūriu vartotojai dažnai patiria nuostolį – keliolika „vienadienių“ drabužių galiausiai kainuoja daugiau nei keli kokybiški, ilgaamžiai gaminiai. Ši problema ypač paveikia paauglius ir jaunus suaugusiuosius, kurie dažnai seka socialinių tinklų tendencijas ir tampa lengvais taikiniais manipuliatyviam rinkodaros turiniui.
Ką daro kitos šalys – ir ką galėtume daryti mes?
Vokietija jau pradėjo svarstyti apie „greitosios mados mokestį“, kuris turėtų būti taikomas įmonėms, generuojančioms itin didelį atliekų kiekį. Tuo tarpu Prancūzija žengė dar toliau – siekia visiškai uždrausti reklamą, skatinančią itin pigų ir trumpalaikį vartojimą, pavyzdžiui, Shein nuolaidų kampanijas.
Lietuvoje kol kas tokio pobūdžio reguliavimų dar trūksta, tačiau vartotojai jau pradeda kelti klausimus: ar tai, kas pigu, tikrai verta mūsų moralinių kompromisų? Sąmoningo vartojimo judėjimas, dėvėtų rūbų mainai, persiuvimo dirbtuvės bei lietuviški lėti prekių ženklai tampa alternatyva tiems, kurie nori aprangos be kaltės jausmo.
Ne tik mada – bet ir mūsų vertybės
Shein – tai ne tik mada, bet ir veidrodis, kuriame atsispindi mūsų, kaip visuomenės, pasirinkimai. Ar esame pasirengę keisti savo įpročius tam, kad prisidėtume prie skaidresnės ir tvaresnės ekonomikos? Sprendimas neskamba drastiškai – pirkti mažiau, geriau ir apgalvotai. Bet jis kelia esminį klausimą: ką mes renkamės – momentinį stilių ar ilgalaikę atsakomybę?
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
