Liko vos 257 dienos iki Vengrijos parlamento rinkimų, o politinė atmosfera kaista lyg vasaros asfaltas. Apklausos rodo staigų pokytį – opozicinė partija TISZA stiprėja, o jos lyderis Péteris Magyaris vis drąsiau meta iššūkį ilgamečiam premjerui Viktorui Orbánui. Abu skelbia pasitikintys savo pergale, tačiau politinė kova vis labiau primena dviejų pasaulių susidūrimą – vienas atstovauja ilgametės valdžios stabilumui, kitas – permainų troškimui.
Orbán vasaros kalba ir simboliai
Praėjusį savaitgalį Rumunijos miestelyje Băile Tușnad surengta tradicinė Vengrijos jaunimo diaspora burianti vasaros stovykla. Jos kulminacija – Viktor Orbán kalba. Šiemet ji buvo ypatinga: net pats premjeras pripažįsta, kad nežino, ar po metų čia sugrįš kaip vyriausybės vadovas, ar jau kaip opozicijos lyderis.
Iš Rumunijos jis išvyko vilkėdamas marškinėlius su užrašu „4/5 2026.04.12“ – tarsi skelbdamas, kad balandžio 12-ąją jo koalicija Fidesz-KDNP laimės keturis penktadalius parlamento vietų. Nuotrauka socialiniuose tinkluose sulaukė daugybės reakcijų, tačiau opozicija tai įvertino kaip desperatišką simbolinę kampanijos pradžią.
Apklausų dvikova: skaičiai pasakoja skirtingas istorijas
Viešai Orbánas tvirtina, kad vidinės apklausos rodo įspūdingą koalicijos pranašumą – jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, Fidesz-KDNP laimėtų 80 iš 106 vienmandačių apygardų. Tačiau nepriklausomi žurnalistai pateikia kitokį vaizdą. Tyrėjas Szabolcs Panyi atskleidė, kad net valdžiai palankūs centrai mato TISZA pranašumą – mažiausiai 10 procentinių punktų.
Taip pat skaitykite
Tai – beprecedentis signalas, ypač atsižvelgiant į tai, kad valdžios kontrolės nepalaužė nei ekonominės krizės, nei pandemijos pasekmės. Šį kartą rinkėjų nuotaikos akivaizdžiai kitokios, o įtampa tarp oficialių ir nepriklausomų apklausų rezultatų tik auga.
Netikėti pokyčiai provincijoje
Bėkešo apskrities 3-ioji apygarda ilgus metus buvo laikoma neįveikiamu Fidesz bastionu. 2022 m. čia valdantieji surinko 56 % balsų, tačiau naujausi TISZA užsakyti tyrimai rodo lygų pasiskirstymą – po 43 % kiekvienai pusei. Net premjerų reitingai čia susilygino: Orbán ir Magyaris po 42 %.
Tai ženklas, kad opozicija sėkmingai skinasi kelią net į tradicinius konservatorių regionus. Magyaris tvirtina, kad būtent provincija lems rinkimų baigtį: „Budapeštą laimėti nėra sunku, bet tikrasis mūšis vyksta už jo ribų.“
Simbolinė akistata Budapešte
Nepaisydamas strategijos telkti dėmesį į regionus, Magyaris nusprendė vienoje apygardoje stoti į tiesioginę kovą su pačiu Orbánu. Tai – Budapešto 12-oji apygarda, kurioje abi stovyklos jau rengiasi prestižinei dvikovai. Tokia konfrontacija ne tik sutrauks didelį žiniasklaidos dėmesį, bet ir taps opozicinės stovyklos jėgų demonstracija.
Pirminiai rinkimai – TISZA eksperimentas
Partija TISZA visoje šalyje organizuos pirminius rinkimus. Iki rugsėjo pabaigos kiekvienoje apygardoje bus atrinkti trys kandidatai, o lapkričio pradžioje vyks pirmasis elektroninis balsavimo turas per specialią programėlę. Antrajame ture liks du stipriausi, už kuriuos galės balsuoti tik partijos nariai.
Ši procedūra – rizikinga ne tik dėl kibernetinio saugumo (2021 m. opozicijos serveriai buvo atakuoti), bet ir dėl finansų. Praėjusiame, gerokai mažesniame procese, buvo išleista apie 300 mln. forintų. Šiemet išlaidos gali išaugti dvigubai, o TISZA, neturėdama valstybės dotacijų, privalo remtis vien rėmėjais ir narių įnašais.
Fidesz bandymai keisti žaidimo taisykles
Valdantieji planuoja mažinti į parlamentą patenkančių partijų slenkstį nuo 5 iki 3 procentų. Oficialiai tai pristatoma kaip priemonė užtikrinti platesnę politinę atstovybę, tačiau opozicija tai vertina kaip sąmoningą bandymą išskaidyti protesto balsus ir sumažinti TISZA šansus.
Be to, rinkimų kampanijoje dalyvaus vadinamosios „krūmų partijos“ – mažos, menkai žinomos politinės jėgos, kurios dažnai veikia kaip valdžiai palankūs rinkėjų balsų skaidytojai. Tokia taktika buvo sėkmingai taikyta ankstesniuose rinkimuose.
Magyaro planas: pirmoji kelionė į Varšuvą
Péteris Magyaris jau paskelbė, kad jo pirmoji kelionė kaip premjero būtų į Lenkijos sostinę. Jis teigia sieksiantis atkurti „lenkų ir vengrų brolybę“. Tokia deklaracija simboliškai atkartoja Orbáno 2010 ir 2014 m. vizitus į Varšuvą, tačiau Magyaris siekia parodyti, kad ši partnerystė būtų grindžiama nauju politiniu turiniu.
Politiniai apžvalgininkai svarsto, kad kelionė į Varšuvą būtų ne tik užsienio politikos, bet ir vidaus rinkimų strategijos dalis – taip Magyaris demonstruotų, jog jo Vengrija mato save kaip aktyvų regiono lyderį, o ne tik kaip vidaus reikalais užsiėmusią šalį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
