Vos juntamas svilėsių kvapas automobilyje – pirmas ženklas, kad sankaba dirba ties savo galimybių riba. Patyrę mechanikai patvirtina: tie, kurie mieste greitį reguliuoja nuolat „palaikydami“ sankabą, į remonto dirbtuves grįžta po vos 30–40 tūkstančių kilometrų. O tokia klaida brangiai kainuoja – sankabos keitimas kartu su išminamuoju guoliu gali atsieiti kelis šimtus ar net virš tūkstančio eurų. Ir vis dėlto, yra situacijų, kai pusiau įjungta sankaba – neišvengiama.
Kas yra važiavimas „pusiau išminta sankaba“ ir kodėl jis žudo automobilį?
Važiavimas pusiau išminta sankaba reiškia, kad sankabos pedalas nuspaustas ne iki galo – sankabos diskas ir smagratis liečiasi, bet nėra visiškai susijungę. Dėl to nuolat slysta trinties paviršiai, kyla didelė trintis ir temperatūra. Įprasto važiavimo metu sankabos diskas slysta tik akimirką startuojant – temperatūra trumpam pakyla iki 200–300 °C ir greitai krenta. Tačiau nuolat važiuojant pusiau sankaba, temperatūra gali šoktelėti iki 400–500 °C, o tai negrįžtamai pažeidžia trinties paviršių.
Kada pusiau išmintasankaba yra pateisinama?
Yra tik kelios išimtys, kai toks važiavimas ne tik leidžiamas, bet ir būtinas. Manervuojant stovėjimo aikštelėje itin mažu greičiu, pusiau išminta sankaba padeda išvengti trūkčiojimo. Startuojant įkalnėje – leidžia sklandžiai pajudėti neleidžiant automobiliui riedėti atgal. Taip pat itin lėtai judant spūstyje, kai automobiliai rieda pėsčiojo žingsniu, trumpas sankabos „palaikymas“ yra praktiškesnis nei nuolatinis pavarų junginėjimas. Tačiau čia svarbiausia žodis – trumpam. Kiekviena tokia situacija turėtų trukti kelias sekundes, o ne minutes.
Dažniausios vairuotojų klaidos
Blogiausias įprotis – nuolat laikyti koją ant sankabos pedalo. Net ir lengvas paspaudimas sukelia nuolatinį sankabos slydimą bei papildomą krūvį išminamajam guoliui. Dar viena klaida – stovėti prie raudono šviesoforo signalo laikant sankabą nuspaustą, o ne įjungus laisvą pavarą. Ypač žalinga – automobilio laikymas įkalnėje pusiau išminta sankaba vietoj rankinio stabdžio. Toks „balansavimas“ 30 sekundžių gali sugeneruoti tiek pat šilumos, kiek dešimtys normalių startų.
Kaip atpažinti, kad sankabai artėja remontas?
Pagrindinis požymis – slydimas. Jei staigiau spustelėjus akceleratorių variklio apsukos kyla, bet greitis ne, vadinasi, sankaba nebelaiko. Kitas aiškus ženklas – degėsių kvapas po staigesnio pajudėjimo. Jei sankaba „kabina“ vis aukščiau, beveik atleidus pedalą – tai rodo, kad diskas nusidėvėjęs. Taip pat pavojingas signalas – vibracijos startuojant ar pavarų jungimo sunkumai, ypač jungiant atbulinę.
Sankabos tarnavimo laikas labai priklauso nuo vairuotojo įpročių. Švelnus pavarų perjungimas, pedalo laikymas tik tada, kai to reikia, ir rankinio stabdžio naudojimas įkalnėse gali prailginti jos tarnavimą net kelis kartus. Priešingu atveju – sankabos gedimas gali užklupti jau po keliolikos tūkstančių kilometrų.
Kiek kainuoja sankabos remontas Lietuvoje?
Sankabos remontas nėra pigus malonumas. Lietuvoje už visos sankabos komplekto keitimą (diskas, prispaudimo mechanizmas, išminamasis guolis) servisuose prašoma nuo 300 iki 700 eurų, priklausomai nuo automobilio modelio. Prie šios sumos dažnai prisideda ir papildomos išlaidos – pavyzdžiui, smagračio keitimas, kuris gali kainuoti dar 200–500 eurų. Todėl prastos vairavimo praktikos gali ne tik priversti jus staiga likti be automobilio, bet ir smarkiai suploninti piniginę.
Kodėl automatinės pavaros neapsaugo nuo žalos?
Kai kurie vairuotojai mano, kad automatinės pavarų dėžės eliminuoja sankabos problemas, tačiau tai klaidinga nuomonė. Automatinėse transmisijose taip pat yra sankabos mazgai arba konverteriai, kurie patiria dėvėjimąsi. Agresyvus važiavimas, nuolatinis „vilkimasis“ spūstyse ir staigūs startai trumpina jų tarnavimo laiką. Automatinės dėžės remontas gali kainuoti dar brangiau nei mechaninės sankabos keitimas.
Praktiniai patarimai ilgesniam sankabos tarnavimui
Kad sankaba tarnautų ilgiau, stenkitės važiuojant laikyti kojas ant pedalų tik tada, kai tai būtina. Įkalnėse naudokite rankinį stabdį vietoj pusiau išmintos sankabos. Spūstyse, kur įmanoma, leiskite automobiliui riedėti laisva pavara arba pirmąja pavara be papildomo sankabos „palaikymo“. O jei pajusite svilėsių kvapą – tai ženklas sustoti ir leisti sankabai ataušti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
