Pirmadienio rytą Lietuvos politinę areną supurtė netikėta, bet kartu ir neišvengiama žinia – visa devynioliktoji Lietuvos Vyriausybė atsistatydina. Šis žingsnis tapo pasekme premjero socialdemokrato Gintauto Palucko sprendimui pasitraukti iš pareigų. Pagal Konstituciją, premjerui atsistatydinus, kartu traukiasi ir visas ministrų kabinetas.
Neeilinis ministrų kabineto posėdis prasidėjo trumpa, bet reikšminga premjero kalba: „Priėmus sprendimą atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų, pranešu, kad devynioliktoji Lietuvos Vyriausybė atsistatydina.“ Nors žodžiai nuskambėjo ramiai, jų prasmė – aiški: politinis laikotarpis su šia Vyriausybe baigėsi. Premjeras padėkojo kolegoms už darbą ir priminė, kad buvo įgyvendinta nemažai projektų, dėl kurių galima jaustis oriai.
Skandalas, paskatinęs atsistatydinimą
Sprendimą trauktis G. Paluckas priėmė po to, kai teisėsauga pradėjo du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu. Viešumoje pasirodė vis daugiau klausimų dėl jo praeities, o situaciją paaštrino ir pareigūnų atlikta krata premjero brolio bute. Tokie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje ir tapo paskutiniu lašu, nulėmusiu premjero politinę ateitį.
Kartu su premjero pasitraukimu nutrūko ir jo vadovavimas Socialdemokratų partijai. Partijos vairą laikinai perėmė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius – vienas iš realiausių kandidatų į naujojo premjero postą. Partijos vadovybėje minimos ir kitų politikų pavardės: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Konstitucinis procesas: kas laukia toliau
Pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą, atsistatydinus premjerui, visa Vyriausybė privalo pasitraukti. Apie tai tą pačią dieną informuojamas prezidentas. Šalies vadovas Gitanas Nausėda turės pasirašyti dekretą, priimantį atsistatydinimą ir pavesti ministrų kabinetui eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas.
Per ne daugiau kaip 15 dienų prezidentas turi pateikti Seimui svarstyti nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą. Kadangi socialdemokratai turi didžiausią frakciją parlamente, jie teiks kandidatą. Seimui pritarus, naujasis premjeras taip pat turės per 15 dienų pateikti ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą, kuri bus teikiama balsavimui.
Koalicijos ateitis – neaiški
Ši krizė neišvengiamai palies ir valdančiosios koalicijos sutartį. Joje aiškiai įrašyta, kad visos šalys įsipareigoja remti G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę. Keičiantis premjerui, sutartis turės būti koreguojama. Demokratų partija jau užsiminė, kad gali siekti koalicijos pertvarkymo ir net atsisakyti bendradarbiavimo su „Nemuno aušra“.
Šiuo metu valdančioji dauguma turi 86 mandatus iš 141: socialdemokratai – 52, „Nemuno aušra“ – 19, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 15. Tačiau politiniai pokyčiai gali pakeisti jėgų balansą Seime ir net atverti kelią išankstiniams rinkimams.
Politinės krizės scenarijai
Lietuvos politinė ateitis artimiausiomis savaitėmis priklausys nuo kelių svarbių sprendimų: ar socialdemokratai ras kompromisą dėl naujo premjero, ar koalicijos partneriai sutars dėl bendro darbo, ar prezidentas greitai pristatys kandidatūrą, galinčią surinkti daugumos palaikymą Seime.
Kol kas aišku viena – politinė drama dar tik prasideda. Visuomenė laukia atsakymų, o valdžios koridoriuose vyksta intensyvios derybos. Ši situacija taps rimtu išbandymu visai šalies politinei sistemai, nes sprendimai, priimti dabar, gali nulemti Lietuvos politinę kryptį ne tik artimiausiam pusmečiui, bet ir keliems metams į priekį.
Politologų perspėjimai
Politologai atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos Lietuvoje nėra dažnos, todėl politinis procesas bus akylai stebimas tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Pasak jų, tai gali būti ir galimybė politinei sistemai atsinaujinti, tačiau kartu kyla rizika, kad dėl vidinių nesutarimų gali susiformuoti silpna Vyriausybė.
Politikos ekspertai pabrėžia, jog bet koks delsimas dėl naujo premjero gali pakenkti Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, ypač esant sudėtingai geopolitinei situacijai regione. Užsitęsus politinei krizei, šalies užsienio partneriai gali imti abejoti mūsų politinio stabilumo tvirtumu.
Žvilgsnis į ateitį
Nors situacija įtempta, ji taip pat suteikia progą naujiems politiniams lyderiams iškilti. Jei bus rastas kompetentingas ir visuomenės pasitikėjimą pelnantis premjeras, krizė gali virsti naujos politinės energijos šaltiniu. Priešingu atveju Lietuva gali nugrimzti į ilgą politinių intrigų ir nepasitikėjimo spiralę.
Šiuo metu svarbiausia – aiškus ir skaidrus procesas, kad visuomenė matytų, jog politinės permainos vyksta ne dėl užkulisiuose suderėtų sandorių, o dėl realaus noro užtikrinti valstybės stabilumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
