Ar kada nors jautėtės taip, tarsi protas akimirkai visiškai ištuštėjo – be minčių, be žodžių, be jokio vidinio dialogo? Šis reiškinys, vadinamas minčių išsijungimu (mind blanking), yra gerokai dažnesnis, nei galima manyti. Minčių išsijungimas kelia vis daugiau susidomėjimo tarp neuromokslininkų bei psichologų.
Kas yra minčių išsijungimas?
Minčių išsijungimas – tai trumpalaikė būsena, kai sąmonė atrodo tarsi „išsijungia“ ir žmogus negali prisiminti ar suvokti, apie ką ką tik galvojo. Tai nėra paprastas išsiblaškymas ar susimąstymas, bet savotiška vidinės tylos būsena, kai smegenys akimirkai nustoja kurti sąmoningą turinį.
Tyrimų duomenimis, šią būseną žmonės patiria maždaug 5–20 % savo pabudimo laiko, o jos dažnumas labai skiriasi tarp skirtingų asmenų. Ji dažniau pasireiškia pavargus, ilgai susikaupus atliekant užduotį ar po miego trūkumo. Tačiau tai taip pat yra natūrali budrumo būsena, kuri gali pasireikšti bet kada dienos metu.
Kaip pasireiškia minčių išsijungimas?
Įprasti minčių išsijungimo simptomai:
Taip pat skaitykite
- dėmesio praradimas;
- atminties spragos;
- vidinio kalbėjimo nutrūkimas;
- jausmas, kad „apie nieką negalvojai“;
- sumažėjęs širdies ritmas ir susitraukę vyzdžiai.
Ši būsena būdinga ne tik sveikiems žmonėms, bet ir dažniau pastebima tarp sergančiųjų dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (ADHD), bendruoju nerimo sutrikimu (GAD) bei kai kuriomis neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip insultai, epilepsija, trauminiai galvos smegenų pažeidimai ar net reta Kleine–Levin sindromo forma, kai žmonės miega iki 20 valandų per parą.
Ką rodo smegenų tyrimai?
Smegenų veiklos tyrimai, atliekami naudojant fMRI ir EEG metodus, parodė, kad minčių išsijungimo metu smegenyse vyksta aiškūs pokyčiai:
- sumažėja signalų sudėtingumas (tai dažnai stebima ir nesąmoningose būsenose);
- stebimi lėtieji, „miegui būdingi“ smegenų bangų modeliai;
- dalis smegenų regionų tarsi „užmiega“, net jei žmogus ir fiziškai būna pabudęs.
Taip pat pastebėta, kad šią būseną gali sukelti tiek labai žemas, tiek labai aukštas sužadinimo (arousal) lygis – nuo nuovargio iki per didelio stimuliacijos.
Kodėl tai svarbu?
Nors minčių išsijungimas gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena, iš tiesų jis padeda suprasti žmogaus sąmonės sudėtingumą. Jis meta iššūkį įsitikinimui, kad budrumas visada reiškia nenutrūkstamą minčių srautą.
Mokslininkai siūlo laikyti minčių išsijungimą atskira psichine būsena, kurią būtina tirti savarankiškai, o ne tik kaip dalį „minčių klajojimo“ (angl. mind wandering) tyrimų. Tai gali turėti reikšmingą įtaką psichikos sveikatos diagnostikai ir gydymui, dėmesio sutrikimų tyrimams, meditacijos praktikų analizei bei supratimui apie sąmonės pertraukas ir jų reikšmę kasdieniame gyvenime.
Minčių išsijungimas – tai ne tik įdomus neuromokslinis reiškinys, bet ir reali žmogaus patirtis, kuri gali paveikti koncentraciją, darbingumą ir emocinę savijautą. Suvokimas, kad šios „tuštumos“ akimirkos yra natūralios ir svarbios, gali padėti geriau suprasti save, stebėti savo sąmonės būsenas ir netgi ieškoti būdų, kaip pagerinti dėmesingumą bei psichologinį atsparumą.
Šaltinis: scitechdaily.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
