Mokslininkai jau daugelį metų ieško atsakymo į klausimą – kaip prailginti žmogaus gyvenimą. Tyrimai rodo, kad subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla ne tik sulėtina senėjimą, bet ir gerina širdies bei kraujagyslių veiklą, palaiko gerą psichikos sveikatą. Sveikos gyvensenos pagrindais laikoma Viduržemio jūros dieta – turtinga sveikųjų riebalų, žuvies, šviežių daržovių ir vaisių. Prie to būtina pridėti bent pusvalandį kasdienio judėjimo – pasivaikščiojimų, šokių ar važiavimo dviračiu.
Ne mažiau svarbu vengti žalingų įpročių. Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu spartina viso organizmo senėjimo procesus, trikdo organų veiklą ir didina daugelio ligų, tarp jų ir vėžio, riziką. Tačiau vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad vien tik fizinė sveikata nėra ilgaamžiškumo garantas – svarbi ir psichologinė būsena.
Psichologinė sveikata – nepastebimas, bet svarbus ilgaamžiškumo raktas
Gyvenimo trukmę lemia ne tik tai, ką valgome ar kiek judame. Žmonės, kurie palaiko ryšius su artimaisiais, lieka aktyvūs profesinėje veikloje, puoselėja savo pomėgius ir nuolat mokosi naujų dalykų, turi didesnę tikimybę gyventi ilgiau. Vis dažniau mokslininkai pabrėžia, kad optimizmas ir gebėjimas džiaugtis smulkmenomis gali turėti tokį patį poveikį kaip sveika mityba ar sportas.
Dėkingumas – paprastas būdas prailginti gyvenimą
2024 m. žurnale JAMA Psychiatry paskelbtas tyrimas atskleidė intriguojančią išvadą: žmonės, kurie jaučia dėkingumą, gyvena ilgiau. Tyrime dalyvavo net 49 275 Jungtinių Valstijų slaugytojos senjorės. 2022–2024 m. buvo analizuojami jų sveikatos duomenys, socialinis aktyvumas ir gyvenimo būdas. Dėkingumas vertintas pagal 6 punktų klausimyną – patikimą ir plačiai taikomą metodą. Rezultatai parodė, kad dėkingi žmonės turėjo beveik 10 proc. mažesnę staigios mirties riziką.
Taip pat skaitykite
Įdomu tai, kad dėkingesni dalyviai dažniau buvo jaunesnio amžiaus senjorės, gyvenančios poroje, sveikesnės ir aktyviau dalyvaujančios visuomeniniame gyvenime. Pasak ilgaamžiškumo eksperto, chirurgo dr. Darshano Shaho, „dėkingumas yra viena galingiausių ir lengviausiai prieinamų priemonių, reguliuojančių mūsų fiziologiją bei galinčių ženkliai prailginti gyvenimo trukmę“.
Kodėl dėkingumas veikia?
Būti dėkingam už tai, ką turime, kur esame ir kas vyksta mūsų gyvenime, padeda lengviau įveikti stresą. Toks požiūris skatina organizmą pereiti į „poilsio režimą“, mažinant streso hormono kortizolio lygį. Perteklinis kortizolio kiekis kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, silpnina nervų sistemą ir net gali skatinti uždegiminius procesus.
Šeimos gydytoja ir traumos terapeutė dr. Christine Gibson pabrėžia, kad pozityvus mąstymas ir gebėjimas įžvelgti gerus dalykus net sudėtingose situacijose padeda ne tik emocinei sveikatai, bet ir stiprina fizinį atsparumą. Tai nėra momentinis sprendimas – dėkingumas formuojamas kaip įprotis, o jo poveikis sveikatai ir gyvenimo trukmei ilgainiui tampa akivaizdus.
Paprastas, bet galingas įprotis
Dėkingumas nekainuoja, nereikalauja sudėtingų treniruočių ar brangių papildų. Užtenka kiekvieną dieną skirti kelias minutes tam, kad prisimintume, už ką esame dėkingi. Tai gali būti tokie paprasti dalykai kaip rytinė saulė, pokalbis su artimu žmogumi ar pasiektas mažas tikslas. Įpročio formavimas pamažu keičia požiūrį į gyvenimą – atsiranda daugiau ramybės, mažiau nerimo, gerėja miegas, stiprėja santykiai su aplinkiniais.
Ilgaamžiškumas – tai ne tik metų skaičius, bet ir gyvenimo kokybė. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ir, kaip rodo naujausi tyrimai, dėkingumo praktika gali padėti gyventi ne tik ilgiau, bet ir laimingiau.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
