Maždaug prieš 66 milijonus metų Žemę sukrėtė milžiniškas asteroidų smūgis, kuris pakeitė planetos likimą. Dinozaurus pražudęs asteroidas Čiksulubas, kurio skersmuo siekė nuo 10 iki 15 kilometrų, rėžėsi į dabartinę Jukatano pusiasalio teritoriją Meksikoje. Šis įvykis sukūrė apie 200 kilometrų pločio kraterį ir sukėlė masinį rūšių nykimą, įskaitant ne-vėžlinių dinozaurų išnykimą. Tačiau nauji tyrimai keičia supratimą apie šio įvykio poveikį planetos klimatui ir gyvybės išlikimui.
Dinozaurus pražudęs asteroidas Čiksulubas
Asteroido susidūrimas sukėlė grandininę katastrofiškų įvykių seką. Smūgio metu į atmosferą buvo išmesti milžiniški kiekiai dulkių, suodžių ir sieros. Šios dalelės užblokavo saulės šviesą, sukeldamos klimato reiškinį, per kurį Žemės temperatūra smarkiai nukrito. Be šviesos ir šilumos, fotosintezė buvo sutrikdyta, o ekosistemos, priklausomos nuo augalų, pradėjo griūti.
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad būtent dideli sieros aerozolių kiekiai atmosferoje buvo pagrindinis masinio išnykimo priežastis. Tačiau iki šiol skaičiavimai, kiek tiksliai sieros buvo išmesta, labai skyrėsi – net iki 100 kartų.
Nauji atradimai: sieros poveikis buvo mažesnis, nei manyta
Katerina Rodioučkina su kolegomis atliko naujus tyrimus, naudodami gręžinių mėginius iš Čiksulubo kraterio regiono ir chemines sedimentų profilių analizes K-Pg ribos sluoksnyje visame pasaulyje. Šis metodas leido pirmą kartą empiriškai įvertinti bendrą sieros kiekį, išmestą į atmosferą po šio asteroido smūgio.
Mokslininkai nustatė, kad į atmosferą buvo išmesta apie 67 milijardus tonų sieros, o tai yra penkis kartus mažiau, nei anksčiau prognozuota. Tai reiškia, kad poveikis buvo švelnesnis, o klimatas atsistatė greičiau, nei manyta. Ši švelnesnė klimato krizė galėjo leisti maždaug 25% rūšių išlikti ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
Kiti veiksniai, turėję įtakos aplinkai
Nors sieros aerozoliai vis dar laikomi pagrindiniais globalinio atvėsimo veiksniais, neseniai Belgijos Karališkojo observatorijos mokslininkų tyrimai parodė, kad itin smulkios dulkių dalelės taip pat galėjo atlikti svarbų vaidmenį. Šios dulkės sukūrė dvejų metų tamsos periodą, per kurį fotosintezė buvo praktiškai neįmanoma.
Naujieji atradimai ne tik padeda geriau suprasti praeities katastrofas, bet ir teikia įžvalgų apie tai, kaip ekosistemos gali atsigauti po ekstremalių aplinkos pokyčių. Švelnesnis asteroido poveikis ir greitesnis klimato atsigavimas padėjo kai kurioms rūšims išlikti ir evoliucionuoti.
Šaltinis: scitechdaily.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
