Izraelio saugumo kabinetas po daugiau nei dešimties valandų už uždarų durų vykusių konsultacijų patvirtino premjero Benjamino Netanyahu pasiūlymą užimti Gazos miestą. Šią informaciją paviešino JAV naujienų portalas Axios, remdamasis aukšto rango Izraelio pareigūnu. Sprendimas žymi pirmąjį platesnio puolimo etapą, kuris, kaip spėjama, gali baigtis viso Gazos Ruožo užėmimu Izraelio gynybos pajėgų.
Planuojama, kad prieš įžengiant į miestą bus įvykdytas masinis civilių evakavimas. Tai reiškia, jog apie milijonui palestiniečių iš Gazos miesto ir jo apylinkių gali būti duotas nurodymas palikti savo namus. Tokia priverstinė migracija sukeltų milžinišką humanitarinį iššūkį ne tik Palestinos gyventojams, bet ir tarptautinėms pagalbos organizacijoms, kurios jau dabar dirba ant pajėgumų ribos.
Humanitarinė pagalba už karo zonos ribų
Premjero biuras pranešė, kad Izraelio gynybos pajėgos ruošiasi perimti visišką Gazos miesto kontrolę, tačiau tuo pat metu žada teikti humanitarinę pagalbą tiems civiliams, kurie bus evakuoti už karo zonos ribų. Tai esą turėtų parodyti, kad operacija yra nukreipta prieš „Hamas“, o ne prieš paprastus žmones.
Vis dėlto, humanitarinės pagalbos mechanizmas kol kas neaiškus: kur tiksliai bus perkelti žmonės, kas užtikrins jų saugumą, ar bus garantuota prieiga prie vandens, maisto, medicinos paslaugų. Tarptautinės organizacijos, tarp jų ir JT agentūros, jau dabar įspėja, kad masinis gyventojų perkėlimas karo metu gali virsti katastrofa.
Taip pat skaitykite
Visuomenės protestai ir įkaitų klausimas
Nepaisant oficialių pareiškimų, tūkstančiai izraeliečių ketvirtadienio vakarą išėjo į gatves protestuoti prieš tokį sprendimą. Demonstrantai baiminasi, kad nauja karinė operacija gali lemti likusių maždaug dvidešimties įkaitų, vis dar laikomų Gazos Ruože, žūtį. Šie žmonės – Izraelio visuomenės skaudulys ir simbolis, primenantis, kad net ir didelės karinės pergalės nekompensuos prarastų gyvybių.
Protestai atskleidžia ir gilesnį Izraelio visuomenės skilimą – dalis palaiko griežtą karinę liniją, kiti ragina ieškoti diplomatinių sprendimų. Tačiau karo nuovargis po beveik dvejus metus trunkančio konflikto vis labiau jaučiamas visose visuomenės grupėse.
JAV laikosi nuošaliai
Pasak JAV pareigūnų, prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė nesikišti į šį klausimą ir leisti Izraelio vyriausybei pačiai priimti sprendimus. Tai rodo, kad Vašingtonas šiuo metu laikosi stebėtojo pozicijos, leisdamas Tel Avivui veikti savarankiškai pagal savo saugumo strategiją.
Tačiau JAV neutralumas nebūtinai reiškia tylą tarptautinėje arenoje. Tikėtina, kad sprendimas sulauks reakcijų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kaimyninių arabų valstybių, kurios ne kartą yra įspėjusios, jog Gazos okupacija gali dar labiau destabilizuoti Artimuosius Rytus.
Netanyahu planas – visas Gazos Ruožas, bet be aneksijos
Ketvirtadienį duodamas interviu užsienio žiniasklaidai, Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad jo tikslas – užimti visą Palestinos teritoriją, tačiau ne ją aneksuoti. Jo teigimu, pašalinus „Hamas“ iš valdžios, kontrolė bus perduota nenurodytai civilinei administracijai.
Toks planas kelia daug klausimų: kas bus ta civilinė valdžia, ar ją formuos tarptautinė koalicija, ar vietos palestiniečių lyderiai? Ar ji turės realią galią ir gyventojų pasitikėjimą? Istorija rodo, kad be vietos bendruomenių įtraukimo bet koks valdymo modelis ilgainiui susiduria su pasipriešinimu.
Gazos miesto reikšmė
Gazos miestas – didžiausias ir svarbiausias viso Gazos Ruožo miestas, esantis šiaurinėje šios teritorijos dalyje, prie Viduržemio jūros rytinės pakrantės. Iki karo pradžios čia gyveno apie 650 tūkstančių žmonių, o miestas buvo ekonominis ir administracinis regiono centras.
Tačiau nuo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, miestas tapo nuolatine karo zona. Gatvės, kurios kadaise buvo pilnos prekybininkų ir vaikų žaidimų, dabar virtusios griuvėsiais. Strateginė jo padėtis reiškia, kad miesto kontrolė būtų lemiamas faktorius tolesniam Izraelio kariniam ir politiniam planui regione.
Taip pat skaitykite
Artėjanti nežinomybė
Šis sprendimas neabejotinai pakeis ne tik karo eigą, bet ir viso regiono politinę bei humanitarinę situaciją. Izraelis žengia į etapą, kai karinė pergalė nebūtinai reikš stabilumą. Net jei pavyks išstumti „Hamas“, po to laukia sudėtingas klausimas – kas valdys ir administruos teritoriją, kurioje milijonai gyventojų neteko namų ir gyvena nuolatinėje įtampoje.
Gazos miesto likimas gali tapti simboliu platesnių geopolitinių pokyčių Artimuosiuose Rytuose. Tačiau šiuo metu tai – ir simbolis giliai įsišaknijusio konflikto, kuris per dešimtmečius dar nerado taikaus sprendimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
