Senas posakis „In vino veritas“ („Tiesa – vyne“), kuris priskiriamas Plinijui Vyresniajam, teigia, kad alkoholis gali atskleisti mūsų tikrąją esmę. Tačiau ar tai tikrai tiesa, kad apsvaigę sakome tikrąją tiesą? Išnagrinėkime, kaip alkoholis veikia mūsų elgesį ir sąžiningumą.
Alkoholis ir smegenų veikla
Alkoholis smegenims turi labai įvairų poveikį. Jis slopina neurotransmiterio glutamato veiklą, ypač hipokampe, kas paaiškina atminties sutrikimus ir įvykių, atsiradusių apsvaigus, pamiršimą. Taip pat alkoholis skatina endorfinų ir dopamino išsiskyrimą, sukeliančius euforiją ir malonumo jausmą. Galiausiai, alkoholis stiprina neurotransmiterio GABA poveikį, dėl ko atsiranda raminamasis efektas, sumažėja nerimas, sutrinka koordinacija ir galimybė priimti racionalius sprendimus.
Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad alkoholis veikia priekinę smegenų dalį, kuri atsakinga už aukštesnius pažinimo funkcijas, tokius kaip savikontrolė ir elgesio vertinimas. Sumažėjusi priekinės smegenų dalies veikla daro mus linkusius būti kalbamesniems, atsipalaidavusiems ir linkusiems į „slaptą elgesį“ – veiksmus, kuriuos paprastai slopina socialinės normos.
Kas yra „slaptas elgesys“?
„Slaptas elgesys“ – tai agresija, nepagrįstas šiurkštumas, nemalonumas, netinkami žodžiai ir elgesys, kurio paprastai vengiate dėl socialinių normų ir savikontrolės. Vaikystėje visi mes elgiamės panašiai, tačiau su amžiumi ir auklėjimu, bei pasitelkus savikontrolę ir socialines taisykles, mes išmokstame šiuos impulsus kontroliuoti. Alkoholis laikinai atjungia šiuos mechanizmus ir leidžia išreikšti mintis ir jausmus, kurie paprastai lieka paslėpti.
Ar apsvaigę esame sąžiningesni?
Nors alkoholis sumažina socialinius apribojimus, tai nereiškia, kad jis automatiškai padaro mus sąžiningesniais. Alkoholis labiau prisideda prie impulsyvių pareiškimų ir ilgai slopintų emocijų išlaisvinimo. Žmonės gali išreikšti tai, ką jie iš tiesų jaučia – liūdesį ar nuoskaudas, kurios paprastai lieka paslėptos. Tačiau sakiniai apsvaigus dažnai būna nesuprantami ir ne visada atspindi tikrąsias asmens pažiūras.
Alkoholis nekeičia pagrindinių mūsų asmenybės aspektų. Žmonės nepakeičia savo religinių ar politinių įsitikinimų, nepadaro jų geresniais melagiais ar staiga nepasikeičia jų moraliniai principai. Tai, ką mes sakome apsvaigę, dažnai atspindi chaotišką mūsų minčių ir jausmų mišinį tuo momentu.
Kodėl gailimės žodžių, pasakytų kuomet esam apsvaigę?
Alkoholis, sušvelnindamas socialinius suvaržymus, dažnai lemia veiksmus ar pareiškimus, kurių vėliau gailimės. Tai gali būti tiek nesėkmingi pokštai, tiek agresyvūs pasisakymai, tiek neapgalvoti prisipažinimai. Alkoholis atveria tas mūsų protų dalis, kurias paprastai atsargiai kontroliuojame, o tai gali sukelti konfliktų ir nemalonumų.
Alkoholis tikrai sušvelnina socialinius apribojimus, leisdamas žmonėms išreikšti tai, ką jie paprastai slopina. Tačiau tai nereiškia, kad žodžiai, pasakyti apsvaigus, visada yra tiesa. Dažnai tai tik impulsyvūs pareiškimai arba nuslopintų emocijų pasireiškimai. Jei žmogus išreiškia agresiją ar nepriimtinus įsitikinimus po alkoholio poveikiu, tai nebūtinai atspindi jo tikrąją prigimtį, tačiau tai tikrai turėtų būti priežastis apmąstyti savo elgesį geriant.
Todėl nors kartais verta klausytis žmonių, kai jie apsvaigę, šie žodžiai neturėtų būti laikomi absoliučia tiesa. Svarbiausia – prisiminti, kad alkoholis gali sugriauti tas ribas, kurias mes paprastai atsargiai statome, ir tai ne visada būna naudinga.
Šaltinis: psychologytoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
