Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai perspėjo apie Kremliaus pastangas supriešinti Lenkiją ir Ukrainą. Pasak jo, artėjant karo Ukrainoje baigčiai, Maskva deda visas pastangas, kad įneštų nepasitikėjimo ir priešiškumo tarp kaimyninių valstybių. Tuskas pabrėžė, kad tiek „antilenkiški gestai iš ukrainiečių pusės“, tiek „antiukrainietiškų nuotaikų kurstymas Lenkijoje“ yra dalis Putino scenarijaus, kurį vykdo užsienio agentai ir vietiniai „naudingieji idiotai“.
Putino „kiršinimo strategija“
Tai nėra nauja taktika. Istorija rodo, kad Kremlius dažnai naudojasi provokacijomis, siekdamas susilpninti kaimyninių valstybių santykius ir vienybę. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad tai „visada tas pats“ metodas – dirbtinai sukurti konfliktą ten, kur jo nėra, ir panaudoti jį savo geopolitiniams tikslams.
Lenkija ir Ukraina, kartu su kitomis regiono valstybėmis, pastaraisiais metais sudarė svarbų gynybinį ir politinį aljansą, skirtą atsverti Rusijos agresiją. Maskvai toks stiprus frontas – didelė kliūtis, todėl ji ieško būdų, kaip jį susilpninti.
Diplomatinės intrigos prieš didįjį susitikimą
Šią savaitę pasaulio dėmesys krypsta į Aliaską, kur penktadienį planuojamas Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas. Oficialiai numatoma aptarti galimą ugnies nutraukimą kare prieš Ukrainą. JAV prezidentas teigia, kad po susitikimo ketina paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Europos lyderiams, aptarti galimas taikos derybų sąlygas. Jis užsiminė, kad sieks susigrąžinti dalį Ukrainos teritorijų, nors anksčiau buvo minėjęs ir galimus teritorijų mainus kaip kompromiso dalį.
Trečiadienį vyks nuotolinė Europos lyderių konferencija su Trumpo dalyvavimu. Joje dalyvaus Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos vadovai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pagrindinės temos – Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų klausimas ir saugumo garantijos Kyjivui.
Europos vienybė ir išimtis vardu Vengrija
Pirmadienio vakarą visos ES šalys, išskyrus Vengriją, pasirašė bendrą pareiškimą dėl karo Ukrainoje. Dokumente pabrėžiama, kad taikos procesas negali vykti be pačios Ukrainos dalyvavimo, o prasmingos derybos įmanomos tik ugnies nutraukimo arba karo veiksmų sumažinimo sąlygomis.
Vengrija atsisakė prisijungti. Jos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad „prokariniai ES politikai kasdien sabotuoja taikos kelią ir bando sužlugdyti Trumpo ir Putino susitikimo sėkmę“. Tokia pozicija kelia įtampą Briuselyje ir dar kartą rodo, kad ES vienybę bando silpninti ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai.
Kas slypi už Kremliaus provokacijų
Analitikai pažymi, kad Kremliaus informacinės operacijos yra ilgalaikės ir kryptingos. Viena iš jų – bandymas susilpninti Lenkijos ir Ukrainos santykius, kurių stiprybė yra svarbi visam NATO rytiniam flangui. Skleidžiamos melagingos istorijos, kurstomos senos istorinės nuoskaudos, siekiama sukelti emocines reakcijas. Tokios taktikos tikslas – sumažinti paramą Ukrainai ir susilpninti regiono atsparumą Rusijos spaudimui.
Tuskas pabrėžia, kad Lenkija neturėtų pasiduoti provokacijoms. Jo nuomone, abiejų tautų bendradarbiavimas yra ne tik strateginė būtinybė, bet ir moralinė pareiga šio karo akivaizdoje. Tai – ne pirmas kartas, kai Rusija mėgina manipuliuoti visuomenės nuotaikomis per dezinformaciją, bet sėkmė priklauso nuo to, ar žmonės geba atpažinti šiuos bandymus.
Artėjanti kryžkelė
Artėjantis Trumpo ir Putino susitikimas gali tapti viena svarbiausių šių metų politinių akimirkų. Tačiau, kol vyksta didžioji diplomatija, Kremlius toliau dirba savo propagandinį darbą. Provokacijos, melagingi pranešimai, dirbtinai išpūsti incidentai – visa tai sudaro „eilinę Putino taktiką“, apie kurią įspėja Tuskas.
Šioje situacijoje ypatingą reikšmę įgauna ne tik politinė valia, bet ir visuomenės atsparumas. Kiekvienas žmogus, gebantis kritiškai vertinti informaciją ir patikrinti šaltinius, prisideda prie bendro atsparumo dezinformacijai. Tai reiškia, kad informacinis karas vyksta ne tik aukščiausiuose politikos sluoksniuose, bet ir kasdieniame žmonių bendravime, socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidos erdvėje.
Artimiausios dienos gali nulemti, kokiu keliu pasuks karo Ukrainoje eiga. Jei provokacijos ir dezinformacija įgaus viršų, tai apsunkins ne tik taikos paieškas, bet ir ilgam sutrikdys Lenkijos bei Ukrainos santykius. Tačiau jei visuomenės ir politikos lyderiai išliks vieningi, Putino scenarijus gali žlugti dar neprasidėjęs.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
