Kartais atrodo, kad pasaulis pasikeitė vos per kelias akimirkas – nuo lėtų dial-up interneto tonų iki virtualios realybės akinių ir dirbtinio intelekto, gebančio rašyti eiles. Tačiau yra viena karta, kuri šį virsmą ne tik stebėjo, bet ir išgyveno jį savo oda. Tai žmonės, gimę maždaug tarp 1985 ir 1995 metų – unikali karta, stovinti ties riba tarp senojo pasaulio ir visiškai naujos realybės, kuri dar tik formuojasi.
Iš vaikystės – į technologijų revoliuciją
Šios kartos žmonės puikiai prisimena vaikystę, kai telefonai buvo su laidais, o savaitgalio pramoga – iš nuomos punkto parsineštas VHS filmas. Jie klausė radijo laisvų vakarų metu ir įrašinėjo mėgstamas dainas į kasetes, tikėdamiesi, kad laidų vedėjai neužkalbės jų viduryje. Tuo pačiu metu jų paauglystę pavertė įdomesne „Nokia“ telefonai, pirmieji „Nintendo 64“ žaidimai, „Mario“ nuotykiai ir begalė CD, kuriuos draugai skolindavo vieni kitiems lyg brangiausią turtą.
Tuomet viskas pradėjo keistis: „Samsung“ ir „iPhone“ telefonai išstūmė klaviatūras, atsirado „Snapchat“, „Netflix“, socialiniai tinklai ir begalė kitų platformų, kurios visiškai pakeitė informacijos vartojimą. Ši karta nespėjo priprasti prie vienos naujovės, kai jau teko mokytis kitos – ir būtent tai tapo jos stiprybe.
Viena koja – tradicijose, kita – moderniame pasaulyje
Skirtingai nei jų tėvai, jie išmoko ne tik gerbti tradicijas, bet ir jas kvestionuoti. Šiandien jie patys renkasi, kas iš praeities yra prasminga, o kas – tiesiog besikartojanti dogma. Jie prisimena laikus, kai sveikinantis paspausdavai ranką ir laukei eilėje prie telefono automato. Tačiau lygiai taip pat drąsiai naudojasi bendradarbystės erdvėmis ir supranta, kad darbas nebūtinai turi vykti biure nuo 8 iki 17.
Tėvų karta tikėjo, kad sunkus darbas visada atveda į sėkmę. Jaunesni – kad svarbiausia dirbti „protingai“. Tuo tarpu 1985–1995 m. gimę žmonės išmoko suderinti abu principus: jeigu reikės – dirbs iki vėlumos, bet kartu ieškos sprendimo, kuris optimizuotų procesą ir leistų sutaupyti laiko.
Tapatybės paieškos internete
Technologijos šiai kartai suteikė ne tik įrankius, bet ir iššūkius. Pirmieji soc. tinklai buvo eksperimentavimo laukas: „mIRC, vėliau „Facebook“ ir „Snapchat“. Jie pirmieji suprato, kad vieno elektroninio pašto nepakanka – reikia dar vieno „kontaktams“, dar vieno eksperimentams, dar vieno finansams. Jie pačiu laiku išmoko netikėti kiekvienu meilės laišku iš „Nigerijos princo“ ir pradėjo patys kurti taisykles, kaip apsisaugoti nuo internetinių apgavysčių.
Galima sakyti, kad tai karta, kuri pati išmoko, kas yra skaitmeninis saugumas ir privatumas, nes nebuvo kas to moko – visa tai reikėjo patirti iš savo klaidų.
Kartos, kuri supranta abi puses, vertė
Ši karta – tarsi tiltas. Ji pati dar siųsdavo SMS su ribotu simbolių skaičiumi, bet jau visiškai natūraliai naudojasi emoji, GIF’ais ir trumpomis balso žinutėmis. Jie žino, kaip atrodo kasdienybė be interneto ir kaip greitai viskas gali pasikeisti, kai atsiranda prieiga prie neribotos informacijos.
Svarbiausia tai, kad jie supranta abiejų pasaulių logiką. Jie gali kalbėtis su vyresniąja karta apie realų fizinį darbą, bet taip pat supranta, kodėl šiandien dirbantieji renkasi hibridinį darbo modelį ir investuoja į „start-upus“. Jie matė, kaip lūžta senos sistemos, ir kaip gimsta naujos – todėl jų sprendimai dažnai būna labiau pasverti ir įžvalgūs.
Jie gali prisitaikyti. Jei staiga dingtų internetas – jie prisimintų, kaip žaisti stalo žaidimus ar susitikti su draugais gyvai. Jei kiltų poreikis – jie patys sukurtų programėlę kasdieniams darbams palengvinti. Būtent šis lankstumas šiandien tampa svarbiausia vertybe.
Ar pasaulis pasinaudos jų patirtimi?
Vis dažniau girdėti, kad šios kartos atstovai turėtų aktyviau dalyvauti sprendimų priėmime. Vyresnieji jau nesupranta šiuolaikinio tempo, o jaunesnieji dar neturi pakankamai istorinio konteksto. Tuo tarpu gimę 1985–1995 m. geba pažvelgti į pasaulį pro dvi prizmes: jie žino, kodėl tam tikros taisyklės atsirado, ir tuo pat metu gali pasiūlyti kaip jas transformuoti, kad jos veiktų šiandien.
Tai karta, gebanti kurti dialogą tarp praeities ir ateities. Galbūt todėl tiek daug šiandien žinomų verslų, iniciatyvų ar inovacijų kyla būtent iš šios grupės atstovų. Jie ne tik stebėtojai – jie kūrėjai ir permainų architektai, kurie nejaučia baimės žengti į naują teritoriją.
Ir nors jie dažnai kukliai tyliai dirba savo darbus, pasaulis vis stipriau pajunta jų įtaką: nuo lanksčių darbo modelių iki kritiško požiūrio į informaciją bei galimybės jungti kartų patirtis. Tai daugiau nei karta – tai gyvas tiltas tarp praeities ir ateities, be kurio dabartinė visuomenė labai greitai susidurtų su nesusikalbėjimu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
