1 tipo diabetas yra liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ją sukelia imuninės sistemos klaida – organizmas pats sunaikina kasoje esančias Langerhanso saleles, gaminančias insuliną. Dėl to ligoniai priversti visą gyvenimą leistis insulino injekcijas. Tačiau naujausias mokslininkų pasiekimas suteikia vilties, kad ateityje šią ligą galėsime gydyti kitaip – atkuriant natūralią insulino gamybą.
1 tipo diabetas ir kasos ląstelių transplantacija
Pastaraisiais metais daug vilčių teikė kasos salelių ląstelių transplantacija. Tokia procedūra leidžia pacientui vėl pradėti gaminti savo insuliną. Tačiau čia slypi rimta problema – organizmas transplantuotas ląsteles laiko svetimomis ir ima jas naikinti. Siekiant to išvengti, ligoniams skiriami imunosupresantai, silpninantys imuninę sistemą. Deja, tokie vaistai didina infekcijų riziką ir turi daug šalutinių poveikių.
Naujas metodas, padedantis įveikti kliūtis
Mokslininkų komanda iš Švedijos ir JAV rado būdą, kaip apsaugoti transplantuotas ląsteles nuo atmetimo. Naudodami pažangią CRISPR genų redagavimo technologiją, jie pakeitė donorinių salelių DNR. Buvo atlikti trys esminiai pakeitimai: sumažintas tam tikrų paviršiaus baltymų kiekis, pagal kuriuos imuninė sistema atpažįsta svetimas ląsteles, ir padidinta baltymo CD47 gamyba. Šis baltymas veikia tarsi signalas „neliesk manęs“, slopinantis imuninį atsaką.
Pirmieji rezultatai – daug žadantys
Pakeistos ląstelės buvo persodintos į paciento dilį. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad organizmas jų neatmetė, jos įsitvirtino ir ėmė gaminti insuliną. Praėjus dvylikai savaičių, insulino gamyba vis dar tęsėsi, o atmetimo požymių nepastebėta. Nors transplantuotų ląstelių kiekis buvo nedidelis ir pacientui dar tenka leistis insuliną, šis atvejis parodė metodo saugumą ir realią galimybę ateityje visiškai atsisakyti imunosupresantų.
Taip pat skaitykite
Kokios perspektyvos laukia ateityje?
Tyrėjai planuoja didesnius klinikinius bandymus, kad išsiaiškintų, ar šis metodas galės ilgalaikėje perspektyvoje stabiliai reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Jei rezultatai bus teigiami, tai gali tapti revoliucija gydant 1 tipo diabetą – pacientai galėtų gyventi taip, lyg jų kasa vėl normaliai funkcionuotų. Tai būtų pirmasis žingsnis į tikrą išgijimą, o ne tik simptomų valdymą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
