Sporto ir sveikatingumo mados, kainuojančios traumas ir sveikatą

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių ieško paprastų, aiškių ir greitų būdų pagerinti savo sveikatą. Socialiniai tinklai kasdien užpila patarimais, kaip „vos per savaitę“ numesti svorio ar sustiprinti kūną. Vieni šie patarimai atrodo patraukliai dėl paprastumo, kiti žavi greitu rezultatu. Tačiau ekspertai įspėja – ne viskas, kas atrodo lengva ir veiksminga, iš tiesų yra saugu. Pastaruoju metu išpopuliarėjo dvi ypač pavojingos sveikatingumo mados: 100 kasdienių sūpuoklių su giria bei vadinamasis „fibermaxxing“, arba perdėtas skaidulų vartojimas. Abi šios praktikos, nors ir skamba nekaltai, gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi.

Kettlebell iššūkis: paprastumas, galintis pakenkti

Šimtas pakartojimų per dieną – tiek, anot iššūkio šalininkų, užtenka riebalams tirpti, raumenims stiprėti ir bendrai fizinei formai gerinti. Gira (angl. kettlebell) tapo beveik magišku įrankiu, kurį daugelis bando naudoti be trenerio priežiūros ar net minimalių žinių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog metodas genialiai paprastas, tačiau realybė – visai kitokia.

Notingamo Trento universiteto dėstytojos dr. Jen Wilson ir dr. Athalie Redwood-Brown pabrėžia, kad tokie iššūkiai ignoruoja pagrindinius treniruočių principus. Kas profesionalui atrodo kasdienė mankšta, pradedančiajam gali tapti rimtos nugaros skausmo priežastimi. Nėra individualaus pritaikymo, nėra progresinio krūvio, nėra poilsio dienų. O būtent poilsio metu organizmas prisitaiko ir stiprėja.

Dar viena rizika – monotoniškas judesys. Pasikartojančios apkrovos sukelia vadinamąsias pernaudojimo traumas, o jų gydymas gali užtrukti daug ilgiau, nei užtruktų subalansuota, iš anksto apgalvota treniruočių programa. Taigi, nors 100 sūpuoklių atrodo tarsi greitas bilietas į geresnę formą, iš tikrųjų tai gali tapti kelialapiu pas kineziterapeutą.

Fibermaxxing: kai skaidulos ima užgožti visą mitybą

Ne mažiau pavojinga tendencija – perdėtas skaidulų vartojimas. Socialiniuose tinkluose netrūksta patarimų vartoti 50 ar net 100 gramų skaidulų per dieną, dažnai pasitelkiant miltelius ar papildus. Oficialios rekomendacijos daug nuosaikesnės: Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiam žmogui rekomenduoja 25–40 gramų skaidulų, o vidutinė saugi norma yra apie 30 gramų.

Vestminsterio universiteto mokslininkas dr. Lewis Mattin įspėja, kad toks vadinamasis „fibermaxxing“ ne tik neteikia papildomos naudos, bet gali padaryti žalos. Pirma, skaidulos pradeda „išstumti“ kitus svarbius maisto komponentus – baltymus, geležį, mikroelementus. Antra, per didelis jų kiekis sukelia pilvo pūtimą, spazmus, vidurių užkietėjimą. Ilgainiui gali sutrikti ir geležies pasisavinimas, o tai reiškia, kad žmogus rizikuoja silpnumu, mažakraujyste ir kitomis rimtomis problemomis.

Dar daugiau klausimų kelia tai, jog nėra pakankamai ilgalaikių tyrimų, aiškiai rodančių, kokį poveikį sveikatai turi daugiau nei 40 g skaidulų per dieną. Vadinasi, tokie eksperimentai su savo kūnu yra tiesiog žaidimas loterijoje, kurio prizas gali būti ne sveikata, o virškinimo sutrikimai.

Naujos sporto ir sveikatingumo mados, kainuojančios traumas ir virškinimo problemas. Skaidulų mityba

Paprastumo spąstai: kodėl greiti sprendimai neveikia

Abi šios tendencijos – tiek sporte, tiek mityboje – žavi savo paprastumu. Kasdien padaryk vieną pratimą arba suvalgyk daugiau vienos medžiagos, ir, anot reklamos, tapsi sveikesnis. Tačiau realybė kitokia. Kūnas nėra algoritmas, kurį galima „nulaužti“ vienu paprastu veiksmu.

Dr. Wilson primena: „Kūnui reikia ne sąrašo, kurį galima pažymėti varnelėmis, o teisingų judesių, tinkamai sudėlioto krūvio ir poilsio.“ O dr. Mattin akcentuoja mitybos įvairovę: skaidulos yra svarbios, tačiau ne mažiau reikalingi baltymai, riebalai ir kitos maistinės medžiagos.

Trumpalaikės mados dažnai užgožia paprastą tiesą: sveikata – tai ne sprintas, o maratonas. Reikia laiko, kantrybės ir nuoseklumo. Nėra stebuklingo pratimo ar produkto, galinčio pakeisti subalansuotą gyvenimo būdą.

Saugumas pirmoje vietoje

Socialiniai tinklai suteikia daug įkvėpimo, tačiau kartu tampa ir pavojingu informacijos šaltiniu. Todėl prieš pradedant bet kokį iššūkį verta atsakyti sau į kelis klausimus: ar tai suderinta su mano sveikatos būkle, ar pritaikyta mano fiziniam pasirengimui, ar tai pagrįsta mokslu? Jei bent į vieną klausimą atsakymas – „nežinau“, geriau rinktis nuosaikesnį kelią.

Profesionalūs treneriai ir mitybos specialistai nuolat kartoja: sveikata reikalauja balanso, o ne kraštutinumų. Paprastas pratimas ar papildas negali tapti universaliu raktu į gerą savijautą. O sveikas protas ir atsakingi sprendimai – tai tikrasis kelias, vedantis į ilgalaikę fizinę ir emocinę gerovę.