Kiekvienas katės augintojas nori, kad jo augintinis būtų sveikas, žvalus ir laimingas. Atrodo, kas gi čia sudėtingo – įpilti ėdalo į dubenėlį, o likusiu pasirūpins pati katė. Tačiau realybė kitokia: net ir patyrę šeimininkai šeriant kates dažnai daro klaidų, kurios ilgainiui gali rimtai pakenkti gyvūno sveikatai, o kartais net sutrumpinti jo gyvenimą. Veterinarai vieningai sutaria – subalansuota mityba yra kertinis katės sveikatos ramstis, todėl verta pasidomėti, kokių klaidų geriausia išvengti.
Šeriant kates žmogaus maistas – didžiausias pavojus
Viena pavojingiausių klaidų yra katės maitinimas „žmogaus maistu“. Nors augintinis dažnai prašosi skanėsto nuo stalo, tokie kąsneliai nėra tinkami jo organizmui. Katės mitybos poreikiai smarkiai skiriasi nuo žmonių: jos yra griežtai mėsėdės, todėl daugelis mūsų kasdienių produktų joms ne tik nenaudingi, bet ir gali būti žalingi.
Stiprūs prieskoniai, keptas maistas, šokoladas, svogūnai, vynuogės – tai tik keli iš produktų, kurie katei gali sukelti apsinuodijimą. Net ir iš pažiūros nekaltas pienas gali tapti problemų šaltiniu. Jauni kačiukai dar gamina fermentą laktazę, padedančią virškinti pieną, tačiau suaugusios katės jo nebeturi. Todėl išgėrus karvės pieno, augintiniui gresia viduriavimas, pilvo skausmai ir alerginės reakcijos.
Jeigu jūsų augintinis ypač atkakliai „elgetauja“, verta suderinti savo valgymo laiką su katės šėrimu – taip katė bus užimta savu dubenėliu ir mažiau domėsis šeimininko lėkšte.
Prasta arba netinkamai parinkta mityba
Dar viena klaida – prastos kokybės ėdalo pasirinkimas. Daugelyje parduotuvių lentynose pilna pigių konservų ar sausų pašarų, kurie vilioja skonio stiprikliais, tačiau praktiškai neturi vertingų maistinių medžiagų. Katėms tokie produktai prilygsta „greitajam maistui“.
Svarbu, kad kasdienis maistas būtų pritaikytas pagal amžių ir sveikatos būklę. Jaunoms katėms būtina baltymų, kalcio ir vitaminų gausa, nes jų organizmas intensyviai auga. Kastruotiems ar sterilizuotiems augintiniams rekomenduojamas mažiau kaloringas maistas, o vyresniems – pašarai, praturtinti sąnarių bei inkstų funkciją palaikančiomis medžiagomis.
Vis labiau populiarėja ir BARF metodas – šėrimas žalia mėsa, subproduktais, kaulais, daržovėmis bei papildais. Šis būdas atkartoja laukinių kačių racioną, tačiau reikalauja itin gerų žinių ir veterinaro konsultacijos, kad augintinis gautų visus reikalingus vitaminus bei mineralus.
Peršėrimas – tylus žudikas
Ne vienas šeimininkas mėgsta nuolat papildyti katės dubenėlį, manydamas, jog taip parodo meilę. Tačiau peršėrimas yra viena pavojingiausių klaidų. Antsvoris katei gresia diabetu, sąnarių problemomis, širdies bei kraujagyslių ligomis, šlapimo takų sutrikimais.
Veterinarai primena: katės yra medžiotojos, todėl joms svarbus natūralus grobio ciklas – pasivaikymas, pagavimas, valgymas. Jei katė visą dieną tik ėda iš dubenėlio, ji negauna nei fizinio aktyvumo, nei psichologinės stimuliacijos. Todėl šiuolaikiniai šeimininkai turėtų naudoti interaktyvius žaislus, kurie imituoja grobio judėjimą, ir šerti augintinį nustatytu laiku. Taip užtikrinamas ir tinkamas kalorijų kiekis, ir katės instinktų patenkinimas.
Skaniukai – tik ypatingomis progomis
Dar vienas dažnas mitas – skanėstų galima duoti bet kada. Nors jie skirti apdovanoti už elgesį ar dresūros metu, daugelis šeimininkų juos dalija be saiko. Rezultatas – kalorijų perteklius ir nesubalansuota mityba.
Dauguma parduotuvėse esančių skanėstų turi daug konservantų, skonio stipriklių ir mažai naudingų medžiagų. Jei norisi palepinti katę, kur kas sveikiau retkarčiais pasiūlyti nedidelį gabalėlį virtos vištienos ar žuvies, džiovintų krevečių ar specialių, aukštos kokybės traškučių be cheminių priedų.
Kraštutinumai mityboje – nuo pieno iki vegetariškos dietos
Yra šeimininkų, kurie bando katėms pritaikyti savo gyvenimo būdą, tačiau toks sprendimas dažnai baigiasi tragiškai. Augintinių šėrimas likučiais nuo stalo – visiškai netinkamas sprendimas, nes žmogaus maistas nesuteikia katei reikiamų medžiagų.
Dar pavojingesnis – bandymas katę maitinti vegetariškai. Žmogus gali rinktis dietą pagal savo įsitikinimus, tačiau katė yra mėsėdis gyvūnas. Jos organizmas nepasižymi fermentais, kurie padėtų tinkamai įsisavinti augalinį maistą. Be mėsos katės negauna gyvybiškai svarbių amino rūgščių, vitaminų bei mineralų. Pasekmės gali būti skaudžios – virškinimo problemos, širdies ligos, prastas regėjimas, nevaisingumas ir net elgesio pokyčiai.
Mėsa katei nėra tik maistas – tai dalis jos prigimties. Atimti šią galimybę reiškia paneigti esminę augintinio prigimtį.
Atsakomybė už katės sveikatą – šeimininko rankose
Katės negali pačios pasirinkti, kuo maitintis. Visi sprendimai – šeimininkų rankose. Todėl kiekvienas, kuris ryžtasi auginti šį gyvūną, privalo domėtis tinkama mityba ir vengti pavojingų klaidų. Teisingai sudarytas racionas reiškia ne tik ilgą ir sveiką augintinio gyvenimą, bet ir geresnę nuotaiką, aktyvumą bei glaudesnį ryšį su šeimininku.
Meilė katei pasireiškia ne tik glostant ar žaidžiant, bet ir užtikrinant, kad jos dubenėlyje visuomet būtų sveikas ir kokybiškas maistas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
