5 perdėtai mąstančių žmonių stiprybės: įvardija psichologai

Perdėtas mąstymas gali būti ir kliūtis, ir galingas įrankis. Nors kai kurie žmonės įstrigę negatyviose mintyse, kiti tą patį procesą panaudoja inovacijoms ir kūrybiniams sprendimams. Svarbiausia – suprasti, kaip nukreipti savo mąstymą tinkama linkme. Sužinokite, kokios yra 5 perdėtai mąstančių žmonių stiprybės šiame straipsnyje.

Tiek inovatoriai, tiek ruminatoriai – žmonės, linkę į perdėtą mąstymą – dažnai apie darbą galvoja net po darbo valandų. Tačiau jų rezultatai skiriasi. Inovatoriai sugeba savo mintis nukreipti į problemų sprendimą, o ruminatoriai dažniausiai užstringa analizuodami negatyvias patirtis, kas sukelia stresą ir mažina produktyvumą.

Perdėtai mąstančių žmonių stiprybės

Gebėjimas skirti daug pastangų mąstymui
Perdėtai mąstantys žmonės dažnai nesuvokia, kad daugelis kitų nėra linkę skirti tiek laiko ir energijos savo mintims. Tai gali būti žmonių stiprybės – kūrybiniams sprendimams reikia pastangų. Tyrimai net rodo, kad žmonės, pasirengę investuoti daugiau kognityvinės energijos, dažnai būna kūrybingesni, nors kartu jie gali būti linkę ir į didesnį nerimą.
Nuolatinis idėjų peržiūrėjimas
Ruminatoriai nuolat pergalvoja praeities įvykius, dažnai su negatyviu atspalviu. Tuo tarpu inovatoriai taip pat peržiūri savo idėjas, tačiau jų mąstymo procesas panašus į dėlionės sprendimą – palaipsniui dedant naujas dalis, kol susiformuoja aiškus vaizdas. Pavyzdžiui, Timas Bernersas-Lee jau daugelį metų prieš interneto atsiradimą dirbo su informacijos susiejimo sistema, kuri vėliau tapo tinklapių pagrindu.
Gebėjimas mąstyti už įprasto konteksto ribų
Kad išmoktume kažką naujo, turime gebėti pritaikyti žinias skirtingose situacijose. Perdėtai mąstantys žmonės dažnai analizuoja situacijas ne tik tuo momentu, kai jos įvyksta, bet ir vėliau, kas gali padėti atrasti naujas įžvalgas ir išmokti naudingų pamokų.
Lėtas sprendimų priėmimas
Kai kurie žmonės linkę greitai priimti sprendimus, tačiau geresni rezultatai pasiekiami tada, kai svarbios problemos yra apsvarstomos iš kelių perspektyvų. Perdėtai mąstantys žmonės gali tai panaudoti savo naudai – tiesiog reikia išmokti atskirti, kada sprendimui tikrai reikia daugiau dėmesio, o kada užtenka priimti greitą sprendimą.
Savistaba
Žmonės, linkę į perdėtą mąstymą, dažnai daug laiko praleidžia galvodami apie save. Tai gali būti destruktyvu, bet kartu ir naudinga – jei gebame pastebėti, kokiomis sąlygomis mums gimsta geriausios idėjos, galime tas sąlygas atkartoti dažniau.

Kaip paversti perdėtą mąstymą savo stiprybe?

Užrašykite savo mintis. Tai padės ne tik išvengti minčių perkrovos, bet ir rasti naujas įžvalgas.
Sąmoningai nukreipkite mintis į problemų sprendimą, o ne negatyvią analizę. Užduokite sau klausimą: „Ką iš to galiu išmokti?“
Išmokite atskirti svarbius ir nesvarbius sprendimus. Kai kurie sprendimai tikrai reikalauja daugiau laiko, bet kitus galima priimti greitai.
Išlaikykite balansą tarp mąstymo ir veiksmų. Tik veikiant galima įvertinti, ar mintys veda teisinga kryptimi.

Perdėtas mąstymas gali tapti ne našta, o stiprybe, jei mokėsime jį tinkamai valdyti. Svarbiausia – išmokti atskirti, kada verta mąstyti ilgiau, o kada geriau tiesiog veikti.

Šaltinis: psychologytoday.com