Avių prijaukinimas – viena iš seniausių žmonijos istorijoje įvykusių gyvūnų domestikacijos sėkmės istorijų. Genetiniai senovės DNR tyrimai rodo, kad pirmosios avys buvo prijaukintos prieš daugiau nei 11 000 metų Derlingajame pusmėnulyje – regione, kuris laikomas viena iš civilizacijos lopšių. Maždaug prieš 8 000 metų ankstyvieji ūkininkai jau aktyviai selekcionavo šiuos gyvulius, taip pradėdami jų genetikos formavimo procesą.
Senovės DNR atskleidžia avių svarbą senovės visuomenėms
Nuo pat domestikacijos pradžios avys tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Jos suteikė ne tik mėsą, bet ir baltymais praturtintą pieną bei šiltą, vandeniui atsparią vilną, kuri leido kurti drabužius ir tekstilės gaminius. Šis glaudus žmonių ir avių ryšys padėjo vystytis senovės visuomenėms ir ekonominėms sistemoms.
Tarptautinė mokslininkų komanda atliko išsamų avių genetinės raidos tyrimą. Jie išanalizavo 118 genomų, atkurtų iš archeologinių radinių, kurių amžius siekia net 12 000 metų. Tyrimai apėmė platų regioną – nuo Mongolijos iki Airijos, atskleidžiant avių domestikacijos ir migracijos kelią.
Senovės DNR ir pirmieji avių augintojai
Vienas iš seniausių žinomų avių auginimo centrų buvo Aşıklı Höyük gyvenvietė centrinėje Turkijoje. Mokslininkai išsiaiškino, kad būtent ten gyvenusios avys buvo protėviai vėlesnėms prijaukintoms avių populiacijoms. Tai patvirtina hipotezę, jog pirmosios avys buvo prijaukintos pagavus laukinius muflonus Derlingajame pusmėnulyje prieš daugiau nei 11 000 metų.
Be to, apie 8 000 metų senumo avių liekanų genetinė analizė rodo, kad tuo metu ūkininkai jau selektyviai veisė savo bandas, ypatingą dėmesį skirdami vilnos spalvai. Tai pirmasis įrodymas, kad žmonės, kaip ir šiandien, vertino ne tik gyvulių funkcines savybes, bet ir estetiką. Pagrindinis tam įtaką daręs genas buvo „KIT”, kuris siejamas su baltos spalvos kailiu įvairiuose gyvūnuose.
Avių migracija ir jų sklaida pasaulyje
Per tūkstantmečius avys keliavo kartu su žmonėmis, plisdamos po skirtingus žemynus. Tyrimai rodo, kad apie 7 000 metų prieš mūsų erą žmonių kultūriniai pasikeitimai Mesopotamijos miestuose turėjo įtakos ir avių migracijai į vakarus, per Derlingąjį pusmėnulį.
Maždaug prieš 5 000 metų, plečiantis klajokliams iš Eurazijos stepės, įvyko didelis genetinis pasikeitimas tiek žmonių, tiek avių populiacijose. Pavyzdžiui, tuo metu Britų salų gyventojų genetinė kilmė pasikeitė net 90 %, o kartu su naujais žmonėmis į regioną atkeliavo ir jų ganomos avys. Tai buvo laikotarpis, kai iš Eurazijos stepės atvykę klajokliai pradėjo kalbėti indoeuropiečių protėvių kalbomis, kurios ilgainiui išsivystė į šiandien kalbamas Europos kalbas.
Bronzos amžius: avių reikšmė pieno ir vilnos gamybai
Bronzos amžiaus laikotarpiu avys tapo svarbia ne tik mėsos, bet ir pieno bei vilnos tiekėjomis. Moksliniai duomenys rodo, kad tuo metu, kai žmonės pradėjo gaminti sūrius ir kitas pieno produktus, taip pat vyko ir dideli genetiniai avių populiacijų pokyčiai. Tyrimo autoriai teigia, kad šie migraciniai procesai ne tik formavo žmonių genetiką, bet ir pakeitė avių biologiją.
Dr. Kevinas Daly pabrėžė: „Vienas iš įspūdingiausių mūsų atradimų buvo didelio masto avių migracija iš Eurazijos stepių į Europą bronzos amžiuje. Tai aiškiai rodo, kad žmonių migracijos buvo glaudžiai susijusios su jų ganomų avių judėjimu.“
Avių svarba žmonijos istorijoje
Profesorius Danas Bradley, tyrimo vadovas, pabrėžia, kad avių ir žmonių santykiai tęsiasi jau daugiau nei 11 000 metų. Iš pradžių jos buvo prijaukintos dėl mėsos ir pieno. Tačiau laikui bėgant tapo vienu svarbiausių vilnos šaltinių, leidusių žmonėms sukurti šiltus, patvarius audinius. Ši ilgalaikė žmonių ir avių sąveika atspindi kultūrinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, vykusius per visą istoriją.
Bendraautoris Joris Peters iš Miuncheno universiteto pabrėžia, kad nors šis tyrimas suteikia aiškesnį vaizdą apie avių prijaukinimą ir jų kilmę, ateityje būtini tolesni tarpdisciplininiai tyrimai. Jie galėtų dar labiau atskleisti, kaip šiandienos avių veislės išsivystė skirtinguose Eurazijos ir Afrikos regionuose.
Avių prijaukinimas yra vienas iš kertinių žmonijos istorijos momentų, turėjęs didelės įtakos mūsų civilizacijos raidai. Jos ne tik užtikrino maisto šaltinį, bet ir leido žmonėms kurti vilnonius audinius, prisidėjo prie ankstyvosios prekybos vystymosi ir netgi formavo žmonių migracijos kelius. Moksliniai Senovės DNR tyrimai toliau atskleidžia, kokią svarbą šie gyvūnai turėjo senovės žmonėms, ir kaip jų selekcija bei genetiniai pokyčiai nulėmė dabartines avių veisles visame pasaulyje.
Šaltinis: scitechdaily.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
