Klimato krizė šiandien matoma ne tik išlydytose ledynų kepurėse ar rekordiškai karštose vasarose. Ji įgauna ir dar pavojingesnį pavidalą – smurtą prieš moteris. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ekstremalūs klimato reiškiniai neatsiejami nuo padidėjusio intymaus partnerio smurto. Kitaip tariant, kai audros, potvyniai ar nuošliaužos sugriauna namus ir bendruomenes, smurtas prieš moteris dažnai tampa dar vienu neišvengiamu padariniu.
Moksliniai įrodymai: klimatas ir smurtas – nematoma grandis
Londono „University College“ mokslininkai išanalizavo net 363 tyrimus, atliktus 156 šalyse tarp 1993 ir 2019 metų. Jie lygino duomenis apie seksualinį ir fizinį smurtą prieš partneres su klimato sukrėtimais – audromis, nuošliaužomis, potvyniais. Rezultatai atskleidė aiškią sąsają: būtent šie reiškiniai reikšmingai padidina smurto tikimybę. Įdomu tai, kad kiti stichiniai įvykiai – žemės drebėjimai ar miškų gaisrai – tokios ryškios koreliacijos neparodė.
Kuo šalys turtingesnės, tuo šis ryšys silpnesnis. Aukštesnis BVP paprastai reiškia geresnes socialines paslaugas, stipresnes institucijas ir daugiau galimybių moterims kreiptis pagalbos. Tačiau valstybėse, kuriose giliai įsišaknijusios patriarchalinės normos, ekstremalių reiškinių poveikis tampa daug skaudesnis.
Kai stichijos tampa kasdienybės dalimi
„Įrodymai aiškiai rodo: moteris, patyrusi klimato katastrofą, dažniau patirs smurtą,“ – teigia profesorė Jenevieve Mannell iš UCL Pasaulinės sveikatos instituto. Pasak jos, klimato sukrėtimai padidina stresą, sukelia maisto trūkumą šeimose, apriboja prieigą prie policijos ar bendruomeninių organizacijų. Tuo metu pagalba nukreipiama į stichijos padarinių likvidavimą, o smurtą patiriančios moterys lieka paraštėse.
Taip pat skaitykite
Dažnai valstybės įrengia perpildytus laikinuosius pastogės centrus, kurie nesuteikia saugumo. Tokiose vietose moterims kyla dar didesnė seksualinio smurto rizika. Ir visa tai ypač pavojinga visuomenėse, kuriose smurtas prieš moteris vis dar laikomas „normaliu elgesiu“.
Karštis kaip agresijos katalizatorius
Šiluma veikia ne tik gamtą, bet ir žmogaus elgesį. Amerikos fizikos draugijos mokslininkas Craigas A. Andersonas atliko laboratorinius tyrimus, įrodžiusius, kad diskomfortiškos temperatūros skatina agresyvumą. Kai dalyviai buvo patalpinti į vėsius (14 °C) ar karštus (36 °C) kambarius, jie daug dažniau situacijas vertino kaip priešiškas ir patys linko elgtis agresyviau.
Praktiniai pavyzdžiai dar įspūdingesni: Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad policininkai šiltesnėje patalpoje (27 °C) 85 % atvejų įtariamąjį laikė pavojingu ir greičiau griebdavosi ginklo, palyginti su 59 % pareigūnų, kurie treniravosi vėsesnėje aplinkoje (21 °C). Tokie rezultatai įrodo, kad net keli papildomi laipsniai gali paversti menką konfliktą pavojinga drama.
Socioekonominės pasekmės: kai klimatas sugriauna gyvenimus
Klimato kaita nėra tik oro anomalija – ji griauna maisto tiekimo grandines, kelia migracijos bangas, destabilizuoja visuomenes. Sausrų nualintos šalys, tokios kaip Sirija, matė, kaip ūkininkai buvo priversti masiškai migruoti į miestus. Šis procesas padidino įtampą tarp gyventojų ir prisidėjo prie pilietinio karo užuomazgų. Panašūs konfliktai kilo ir Ugandoje, Kenijoje, Sudane, Etiopijoje.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad prasta mityba vaikystėje gali tapti agresijos ištakomis suaugus. Pavyzdžiui, Mauritanijoje stebėti trimečiai, kurie augo nepakankamai maitinami, po daugiau nei dešimtmečio rodė aukštesnį agresijos lygį nei jų geriau maitinami bendraamžiai. Taigi klimato krizės sukelta maisto stoka tiesiogiai veikia būsimas kartas.
Sprendimų paieškos: kaip mažinti klimato smurtą
Ekspertai sutaria: klimato kaitos politika turi apimti ir smurto prieš moteris prevenciją. Tai reiškia, kad nacionaliniuose planuose, rengiamuose pagal Paryžiaus susitarimą, privalo atsirasti atskira „smurto prieš moteris“ dalis. Tokias priemones jau įgyvendina Samoa ir Fidžis, parengę lyčių lygybės veiksmų planus klimato kaitos kontekste.
Profesorė Mannell ragina valdžias kurti saugesnius prieglobsčio centrus, užtikrinti pagalbos paslaugų prieinamumą net stichijų metu. Tai nėra tik socialinės politikos klausimas – tai gyvybiškai svarbus saugumo aspektas, kuris gali lemti tūkstančių moterų gyvenimus.
Kai nusikaltimai kyla kartu su temperatūra
Analizės rodo, kad net vieno laipsnio temperatūros padidėjimas gali lemti iki 6 % išaugusį smurtinių nusikaltimų skaičių. JAV mastu tai reikštų apie 25 tūkstančius papildomų sunkių užpuolimų per metus. Tokie skaičiai rodo, jog klimato krizė gali tiesiogiai paveikti ne tik infrastruktūrą ar ekonomiką, bet ir visuomenės saugumą.
Taip pat skaitykite
Mokslininkai pabrėžia, kad nors kai kurie klimato reiškiniai (pvz., potvyniai) aiškiai koreliuoja su smurtu, o kiti – mažiau, bendras vaizdas nedviprasmiškas: kuo labiau klimatas destabilizuojasi, tuo labiau didėja smurto rizika.
Išvada: klimato krizė – tai ir lyčių lygybės krizė
Šie tyrimai išryškina esminę problemą: klimato kaita nėra vien ekologinė ar ekonominė. Ji giliai persmelkia visuomenės struktūrą ir daro moteris dar pažeidžiamesnes. Jei tarptautinė bendruomenė nesiims konkrečių veiksmų, ekstremalūs reiškiniai ne tik didins socialinę nelygybę, bet ir taps tyliomis smurto prieš moteris katalizatorėmis.
Klimato krizės laikais klausimas „kaip sustabdyti smurtą prieš moteris?“ privalo būti nagrinėjamas kartu su klausimu „kaip apsaugoti planetą?“. Nes šie du iššūkiai – glaudžiai susiję.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
